nuspjauti reikšmė

Kas yra nuspjauti? nuspjáuti K; Sut 1. tr., intr. Š, NdŽ spjauti tolyn, į šalį: Bėgdama ji nuspjovė seilių pas lovą BsMtI71. Kad ir pabučiuosiu, ant žemės nuspjáusiu JV492. ^ Netoli nuspjauni – neilgai gyvensi LTR(Pšš). Pirmu ir ant kito užspjáudavau, o dabar nė nū savęs nebnūspjáunu Lkv. | refl. Š, NdŽ: Kad tau negardu, tai nusispjáuk Nmč. Jei išsigandai, tai ko greičiausiai nusispjauk Anč. Jeigu labai išsigąsti, tai turi tris kartus nusispjauti LTR(Klp). ^ Vienam gale miestelio nusispjóvė, kitam gale žino (labai greit sužinoma) Šln. 2. intr. prk. nelaikyti svarbiu dalyku, nekreipti dėmesio, mesti, palikti ką, nebepaisyti: Penki šimtai litų man tik nuspjáut! Al. Tiesą pasakius, neverta nei minėti apie panašias tauzas, nuspjauti, ir gana Blv. Tas ponas pažiūrėjo in tą senį, … nuspjovė ir nuvažiavo toliau, o jam liko pinigai BsPIII233. ^ Tie dešimt kiaušinių kai nuspjáut Skr. | refl.: Aš noriu nusispjáuti ant visų NdŽ. Tai man tik nusispjáut (lengva, paprasta)! Dkš. Man tik nusispjáut dėl tiek pinigų Jnš. Pėsčiam nueit į Joniškį – nusispjáut Sk. Mislijęs mislijęs, nusispjóvęs – kam aš esu vertas toks žmogus? Žeml. Ūkinykas nusispjovė ir nuejo sakydamas, kad iš durnio vis durnius LTR(Aln). Nusispjovė žmogus ir parėjo atgal į žemę LTR(Grk). Nusispjautum in tuos burtus Tvr. An tokio berno aš visai nežiūrau – nusispjáut man an jo! Kpč. Tėvas ir namai jam nusispjaut J.Gruš. Tavo darbas – nusispjauti! Žem. ^ Apsiėmei ropes rauti – nekalbėk, kad dabar gali nusispjauti KrvP(Al). 3. tr. prk. lengvai įveikti, sutvarkyti: Ta liga nuspjaunama, aš aną pagydau veikiai Šts. 4. tr. atsisakyti, vengti ko nemėgstamo: Kad aš kovos (kavos) nemėgstu! – Ajai, nenuspjáuni! Lp. ◊ neĩ nuspjáuti, neĩ nurýti labai nemalonu: Kad ką pasakys – neĩ nuspjáut, neĩ nurýt Mrk. \ spjauti; antspjauti; apspjauti; atspjauti; įspjauti; išspjauti; nuspjauti; paspjauti; perspjauti; prispjauti; suspjauti; užspjauti