nutaisyti reikšmė

Kas yra nutaisyti? nutaisýti Š, Rtr, KŽ; N 1. tr. pašalinti gedimus, padaryti tinkamą naudotis: Laikrodis kaip reikiant nutaisýtas DŽ1. Nutaisýti automobilį NdŽ. ║ pašalinti klaidas, nesklandumus: Labiausiai reikėtų įprašyti kuningiją, kad ji, išdavinėdama maldų kningas …, nutaisytų kalbą A1884,147. 2. tr. NdŽ, Mrj, Šv taisant sugadinti: Taisė taisė tą laikrodį, kol visai nutaĩsė Skr. Nu i nutaĩsė tas kalvis tau dviratį! Kv. Taisei taisei ratelį ir nutaiseĩ Ėr. Taisė taisė par kelius kartus man tą vatinį ir nutaĩsė Jnšk. Taisytas drobužis tankiau nutaisýtas Rdn. ║ Ser taisant pridaryti klaidų. 3. refl. KII220, KŽ nusigiedryti: Nenusitaisiusi diena MŽ465. Po pietų kad nustaĩsė ir oras Sdk. Žiūrėk, kaip dangus nusitaĩsė – nė vieno debesėlio nebeliko Vb. Po Jo kojų buvo kaip gražus safyras ir kaip paveikslas dangaus nusitaisiusio BB2Moz24,10. 4. refl. KŽ pailsėti, atsigauti. 5. tr. Jd gydant labiau susargdinti, nugydyti: Tie vaistai muni nutaĩsė Krš. Taisė daktarai, visai nutaĩsė – ką nemirė Krš. | refl.: Bestaisydamas kitas ir nustaĩso Adm. 6. tr. padaryti patogų, lygų, apdailinti: Menturį paskui nutaisaĩ (apdroži), kad muštokėn lįst[ų] Antš. [Medpadžių] apačią nutaisýdavo gražiai, viršus skūrinis Sdb. ║ suformuoti pagal tam tikrą pavyzdį: Pagal pavaizdos arba skvarmo nutaisýtas, padarytas I. Neturiąs pavidulo, nenutaisýtas I. nenutaisýtai adv.; I. nenutaisýtinai adv.; I. 7. tr. iškloti, nubarstyti: Kelias pėdų pėdoms nutaisýtas Vgr. Vai kad mes žinotūm, tai mes nutaisytūm tėvuliu kelelius TŽI280. Išėjęs ponas žiūri – kluonai dega, šiaudais nutaisytas kelias LTR(Vlkv). 8. tr. sutvarkyti: Nuejom, bulbes nuakėjom, nutaĩsėm Krš. Nutaisýsim, kap naujas bus kapčius LzŽ. | refl. LVII871. 9. tr. Krtn, Rm išdoroti, išdarinėti: Žąsį nutaisiaũ Lp. Iškapojau iškapojau [vištas], nutaisiaũ – turgun! Mžš. Parneša broliai zuikį numo, marti nutaĩso, paduoda motinai valgyti (ps.) Vkš. Ta nutaisė žuvis, sudėjo į keptuvę ir ėmė čirškinti ant ugnies J.Balč. ║ Bsg nuvalyti: Nutaisýk grybus vakarienei Sdb. Par sekmadienį morkas nutaisiaũ Krs. Nurauti i nutaisýti burokų arą – rublis Krš. | refl. tr.: Aš pirmoji visą brokų (runkelių) normą nusitaisiaũ Krs. ║ nuimti ir nuvalyti, nudoroti: Devynias vagas tik tenutaisiáu Krž. | refl. tr.: Daržus nusitaĩsė, nusidirbo Trk. ║ apšvarinti: Tas su šepečiu atbėgo, tujau nušvietė, nutaĩsė Žlb. 10. tr. nukloti, nurinkti patalynę: Nutaisiáu lovą, parklosu Krš. 11. tr. LL209, Š, NdŽ, KŽ, Ds, Sv nurengti, nuvilkti (drabužius): Nutaisýk vaiką, aš einu prie šieno Bsg. Aš jau buvau nutaisytas gulti, bet dar mačiau įbėgusią moteriškę Vaižg. | refl. tr., intr. Š, NdŽ, KŽ, Krtn, Vdk, Šmk, Žgn, Sdk, Brž, Jnšk: Nusitaĩsė drobužius i nuejo miegoti Šauk. Atsiguls nenustaĩsęs, paskui jį tąsyk kaip mešką, ligi nutaisai Ds. Priepirtė padaryta nusitaisýt, drapanom pasidėt Vd. Kogi nenusitaĩsęs atsidriblinai lovon! Nusitaisyk ir gulk Krs. Nusitaisė plikai ir perbrido par upę LMD(Rz). ║ prievarta nurengti ir pavogti drabužius: Brače, vakare kaži kas pamiškė[je] aną nutaĩsė Kv. Aure, Dūdą buvo užstoję (užpuolę) – i nutaĩsė, i pinigus atėmė Mžš. ║ nudengti: Aure, Petras nutaĩsė tą katuką (dėžę), tai jau obaliai apšalo pavirš Mžš. | Stogai nutaisýti (nuardyti), lapais užtaisyti Lbv. Nuo tų nevienodų dresvės ypatybių paeina visi tie atsitikimai, kuriuos regime medžiui džiūstant arba kad jį nutaisome (nulupame) A1884,59. 12. refl. Vlkv nevykusiai, prastai apsirengti, apsivilkti: Taip nusitaĩsęs, kad gėda eit prie žmogaus Skr. Supratimo jokio netura: kad nusitaĩso, ta kaip sena boba Šv. 13. tr. išgražinti: Žalsva suknikė, gėlėms nutaisýta Krš. Par vestuves žmonės visą kiemą nutaĩsė, nustatė Bsg. ║ nuimti papuošimus, pagražinimus: Nora [vaikai] tortą nutaisýti – aptaisymus nuės Rdn. 14. tr. Lž, Vgr, Slm padaryti kokį daiktą: Teip, rodos, pečius nutaisýtas yr geras Slnt. Tas kirvukas buvo nū titnago nutaisýtas Prk. Jis kad nutaĩso krėslus – yr ko žiūrėt Ėr. Velnias nuėjęs į mišką, nudirbęs, nutaisęs [vilką] iš samanų Sln. | prk.: Neprieteliai pas save vilioja, žabangus po mano kojų nutaiso Tat. [ refl. tr.: Žiema artinasi, reik nusitaisyti šiltesnius rūbus TS1903,7. 15. tr. pagaminti (valgį): Įkaito troba – dvi žąsi nūtaĩsė Pj. 16. Skrb, Jnš, KzR suteikti veidui ar balsui tam tikrą (ppr. apsimestinę, dėl kitų akių) išraišką: Kai teip pasakiau, anas nutaĩsė tokią rūgščią miną, kad mane net juokas paėmė Lel. Jau taip nutaĩso snukį, rodos, kad nekalčiausias avinelis būtum Šv. Geras žmogus: šypsenikę nūtaĩsęs ir ateina Grd. Aš linkterėjau ir stengiausi nutaisyti užuojautos kupiną veidą I.Simon. Tei[p] tai baisi stačiokas, o kai prie svetimų, tai jau kad nutaisỹs tą savo balselį! Lkč. | refl. tr.: Ko tas nusitaĩsęs šikančio miną? Ar. 17. tr., intr. Alk sąmojingai, įdomiai pasakyti, nupasakoti: Nusako nutaĩso kaip čia buvę Rm. Jis kad ką nutaisỹs, tai tik juokis Prn. Nutaĩsė ans gerai – visi kritom iš juoko Kv. Kožnas toksai kareivis, kaip štai aš esu, moka tiktai su kalavija kapoti, bet ne liežuviu ką gerai nutaisyti I. ║ tr. iškrėsti (pokštą): Ot tau ir nutaĩsė štuką! PG. | refl. tr.: Sau juoką nusitaĩsė Dkš. ║ intr. nei šį, nei tą pasakyti, nušnekėti: Na, tu, tėvai, čia tai nutaiseĩ, nušnekėjai Šil. 18. tr. KŽ, Nm nustatyti, sureguliuoti, padaryti tinkamą darbui (padargą, įrankį ir kt.): Kas moka nutaisýt tą žagrę, tai gera būdavo art Vlkv. Reik mokėt žirkles nutaisýt (išgaląsti), o tei tai nepakirpsi [p]Jrb.

nutaisyti sinonimai