Kas yra stačiokas? 1 stačiõkas sm. (2) tvoros statinis: Stačiõkų tvora tanki, nuo smulkių gyvulių Kdn. ║ Jų tvora iš stačiõkų Nmn. Uošvis apsitvėrė atšlaimą stačiõkais Stk.
2 stačiõkas, -ė smob. (2) K.Būg, Š, NdŽ, DŽ, Ds, Sl, Vlkv, stačiókas (1) Rtr, KŽ; M, L, LL43, Ser 1. Svn, Lel, Vdžg kas šiurkštus, storžievis: Gerbti reiškia švelniai apsieiti su tėvu, motina, nebūti jiemdviem stačioku, storažieviu Blv. Kiekvienas numano, kad su mandagiais žmonėmis daug lengviau gyventi negu su neaptašytais stačiokais Pč. Gražus vyras, ale didelis stačiõkas Slm. Toks jau stačiõkas, da ant kito šneka Jrb. Su tokiu stačiokù tai tik sarmatos turėsi Ig. Norėjo karalius [dukterį] išleist už vyro, ale ji tokia buvo drūta, tokia stačiokė, kad nieks jos negalėjo prajuokyt BsMtII208(Prnv). 2. Dg kas šneka paprasta, neišdailinta kalba (ppr. tarmiškai): Mes stačiai šnekam, tai kiti mus stačiõkais vadina Brb. Mes stačiõkai: sakom kiaułė, saułė (kietindami priebalsį l) Brb. 3. kas status, ne gulsčias: Stačiõkas verpstis Nmč.
3 stačiókas, -a adj. (1) Rtr, NdŽ, KŽ gana stačias. stačiókai adv. NdŽ; KŽ.
stačiokas junginiai
- Jurgis Stačiokas, Stasys Stačiokas