Kas yra gerbti? 1 ger̃bti, -ia, -ė 1. tr. SD361, Lex27, K.Būg, Jn garbinti, šlovinti, girti; vertinti, branginti: Yra skaitytojų, kurie knygų negerbia – jas plėšo, sutepa sp. TSRS tautos gerbia tautų teises ir nepriklausomybę (sov.) sp. Kas godoja ir gerbia tėvą, tas pats džiaugsis iš savo sūnaus S.Dauk. Mylėjo ir gerbė tavo tėvą visi kaimynai Rp. Gerbdamas senatvę tavo, nenoriu tavęs žudyti M.Valanč. Tarp vabalų žaltys už visus buvo juo gerbiamas ir už namsargą turimas S.Dauk. Kaip jūs galėjot suniekinti žmogų, taip visų čia gerbiamą ir branginamą J.Jabl. Gerbiamasis (kreipimasis į žmogų), ką beveiki, kaip taviškiai įsikabina? J.Jabl. Jei aš gerbiù patį save, garbė mana niekas yra DP127. Ir aš tave ištrauksiu, ir gerbsi mane arba garbinsi DP536. Girtumbime vyrus gerbtinus, arba vertus garbės DP536. Pažįstu daug drąsių ir gerbtinų žmonių V.Kudir. ^ Geri žmonės protą gerbia, pikti – pinigus Vl. Gerbk savo tėvą ir savo motiną J.Jabl. Reikia gerbti žilus plaukus Sim. 2. refl. džiaugtis, didžiuotis: Dabar gali tu gerbtis, kad gavai iš brolio piningų Up. Darbais, ne žodžiais gerbties turime DP19. Neregi savimp piktybių savo ir gerbiasi jų neturį SPII116. 3. tr. vilkti, puošti, taisyti: ^ Girioj kirstas, mieste pirktas, plaukais gerbtas, ant rankelių verkia (griežtuvas) TŽV578 (Ndz). | refl.: Dovydienė kėlės, gerbės, ruošės į darbą Vaižg. 4. tr. valyti, švarinti, ruošti; tvarkyti, slaugyti, prižiūrėti: Aš gerbiù lango rūtus saklyčio[je], visus pašalius, t. y. mazgoju, šluoju, apvokiu, bus svečiai J. Patys sėjo, arė, šieną pjovė, namus gerbė S.Dauk. | Jei kas radęs ar sugavęs bitis neturėjo vietos, kur jas padėti, tad įdavė jas antram gerbti (žiūrėti), su kuriuo paskui dalijos medum S.Dauk. | Aš gerbiù ligonį J. Žeistūsius patys gerbia (slaugo) ir tapnoja duodamys gerti ir valgyti S.Dauk. Kursai žmogaus gyvybą gerbąs ir auklėjąs S.Dauk. Vaikai, gerbkite galvijus (ruoškitės apie galvijus), aušta jau Blv. 5. intr. imti, griebti: Gerbia šaltis per kailinius [K]. 6. tr. Kv prk. ėsti, valgyti. \ gerbti; apgerbti; atgerbti; įsigerbti; išgerbti; nugerbti; pagerbti; prigerbti; sugerbti
2 ×ger̃bti, -ia, -ė (vok. gerben) tr. dirbti (odą): Gerborius ger̃bia skūrą batams J.
gerbti junginiai
- labai gerbti