apgerbti reikšmė

Kas yra apgerbti? 1 apger̃bti, -ia (àpgerbia), àpgerbė tr. 1. apvalyti, apšvarinti, aptvarkyti: Apger̃bsi trobą i galėsi eiti Slnt. Niekas neàpgerbia vaikų, t. y. neapčystija J. Kurs save neapgerbia, neapvalo, tas lebeda J. Apgerbė pašalius M.Valanč. Reik iššluoti trobą ir apgerbti visus pašalius nuo vortinklių ir dulkių rš. Aš atejau tavo butą nuog pelių apger̃bti PP55. Apger̃bkiat trobą, o būs svečių Ms. Ar ans tura motrišką, kas jį àpgerba, apskalba? Grg. Būsi pas anų àpgerbtas ir pašėnavotas Vkš. Palūkėjęs, kol motriškos apgerbė ligonę, Kastis įėjo į alkierių Pč. Drabužius àpgerbiau KlvrŽ. Eik apger̃bk stalą (nukraustyk, nuvalyk) Krtn. Apger̃bk gyvolius ir eik gulti Varn. | Apgerbė bitis (iškabino medų) Šts. | Apger̃bti šieną (apimti didumą) Šts. | Liga apgerba dūšią mūso Jzm. | refl. intr., tr.: Ana ir aplink save neapsìgerba Tl. Biškelį apsìgerbėm, t. y. apsišlavėm, apsimazgojom J. Pataisė lovą, apsigerbė drobužius Žem. Tu bent eidama į žmones apsiger̃bk kiek Lkž. Apsiger̃bkiat – būs svečių Vkš. Ieško sau gaspadinės viežlybos, apsiger̃biančios, ugnies kūrėjos JR6. 2. apvilkti, apipuošti, aptaisyti: Meldžiamoji, dėl ko neapgerbei to vaiko? M.Valanč. Vaikiukai kailiais apgerbti Vlkš. Turiu abrūsą, apgerbtą su pirštais (su mezginiais) Skdv. | refl. CI133: Joniuk, apsigerbk šiltai, yra speigas Blv. Šokau iš lovos ir, šiaip taip apsigerbęs, puoliau pro duris rš. Jis buvo puikiausiai apsigerbęs rš. \ gerbti; apgerbti; atgerbti; įsigerbti; išgerbti; nugerbti; pagerbti; prigerbti; sugerbti

apgerbti sinonimai