pagyvenimas reikšmė

Kas yra pagyvenimas? pagyvẽnimas sm. (1) 1. žr. gyvenimas 1: Kas jis, kokio pagyvenimo savo šeimoje? Vaižg. Amžino pagyvenimo BPII473. | refl.: Visas žmonių pasigyvenimas lyg pamiręs LC1887,3. 2. pabuvimas tam tikroje vietoje: Pagyvenimas vienuose namuose srš. 3. amžius: Jaunavedžiams laimės ir ilgo pagyvenimo visi velijo rš. Tai darė per visą pagyvenimą ant žemės SPII26. 4. žr. gyvenimas 5: Bus mokslas vaikams padorumu ir lengvesniu pagyvenimu srš. | refl.: Kasdieniškas pasigyvẽnimas KII113. Ant pasigyvẽnimo daug reikia; daug privalu KI504. 5. žr. gyvenimas 8: Mano pagyvenimas yra į Šilutę Klp. Po ta egle skruzdėlių pagyvenimas buvo Tat. Robinzonas stato sau apsiginamą pagyvenimą I. 6. žr. gyvenimas 9: Prievakare atbėgo [vilkas] į pagyvenimą avininko Tat. 7. žr. gyvenimas 11: Turi ant dvijų pagyvenimų namą Kltn. \ gyvenimas; apgyvenimas; įgyvenimas; išgyvenimas; nugyvenimas; pagyvenimas; pergyvenimas; pragyvenimas; prigyvenimas; sugyvenimas; užgyvenimas