Kas yra pakalnė? pakal̃nė sf. (2) K, pakálnė (1) Gl, Pp, Jrb, pakalnė̃ (3b) KlbXIV62(Mžk) 1. SD260, R267 žema vieta kalno papėdėje, slėnys: Kalnai kelmuoti, pakálnės nuplikę! Kas jūsų grožei senobinei tiki?! A.Baran. Kelias eina per didelę (gilią) pakalnę Vrb. Tilžės pakal̃nė KII93. Jau ir kalnam, ir pakalnėm lietaus reikia Lel. Važiuok į pakálnę J. Į pakal̃nę ratai ėmė smarkiai bėgti Nm. Užsisėsiu ant dviračio ir paleisiu į pakalnìkę Žg. Gyvena pakal̃nėn (slėny) Rtn. Ant kalno karklai siūbavo, pakalnėj vanduo liūliavo d. Lygam lauke, pakalnėlėj, putinėlis auga (d.) Slk. Aš nežadėsiu savo dukrelę į pakalnės kaimelį už žvejužio bernelio JV292. Mergyte, mano jaunoji, eik į pakalnės šalį: ten tėvelis, močiutė sesytei svodbą kelia RD84. Pakalnėlėms raitas josiu, Nemunėliu plaukte plauksiu JD573. Ant kalno malūnėlis, pakalnė[je] ežerėlis JD51. Kalnai šokinėjo kaip avinai ir pakalnės kaip avių ėryteliai Mž462. Pūstus padarysiu kalnus ir pakálnes ir visą žolę jų išdžiovinsiu DP9. Ant lauko, vadinamo Karaliaus pakalne BB1Moz14,6. ^ Pakalnės prieš kalną neužneši LTR(Zr). Pakálnė kalno neapgalės J.Jabl. Pakal̃nėn ratai greitai rieda (antroji amžiaus pusė greičiau trumpėja) Krs. Geriau lipti kalnan negu kristi pakalnėn KrvP(Mrk). Ant kalno rugiai, pakal̃nėj kviečiai (vienam būna gerai, o kitam blogai) Ktč. Kas girdėt? – Į pakal̃nę nudardė[jo] (sakoma vengiant atsakyti) Dkš. 2. R kalno šlaitas: Tokia didelė prie Adomynės pakálnė, kad plaukai stojas, važiuojant nuo jos Šmn. Pakálnė prieš saulę daug greičiau įšyla kaip pakálnė pasauliu Kp. Važiuojant (=važiuodami) nuog pakalnės ir apvirtome Vs. Puikios, malonios pakalnės ties Kaunu; puošia jos tulpėmis Viliją sraunią Mair. Pakalnytė te tokia Krns. | prk.: Dabar žmogus eita į pakal̃nę [i](sensta)
pakalnė junginiai
- Pakalnė (reikšmės), Pakalnė (Šilutė)