pakeleivingas reikšmė

Kas yra pakeleivingas? 1 pakeleivìngas, -a smob. (1) Sd, Dkš, pakeleivìngas, -à (3) Vb, Ėr žr. 2 pakeleivis 2: Pakeleivìngas visada reikia priimt Ds. Pakeleivìngą priimkit pernakvoti Grž. Vienos nakties būvė[je] 300 pakeleivingų išmirė M.Valanč. Pakeleivingus in savo namus priima Tat. Tokių pakeleivingų čia kasdien praeina Sdk. Nors troba ir maža, tačiau pakeleivingiems vietos joje visada atsiras rš.
2 pakeleivìngas, -a adj. (1) 1. N esantis kelionėje, keliaujantis: Vieną dieną pas juos užėjo pakeleivinga senutė LTR(Užp). Pakeleivìngą žmogų reikia įleisti Grž. Ką čia imsi nuo pakeleivìngo žmogaus! Brt. Tarnams liepė savo pavargusius pakeleivingus kareivius gerai pavaišinti I. Pakeleivingui žmogui nepavelyk nieko dirbtie Tat. Pritilo laukai, pritilo kaimai, nebesiskardeno padangėmis nei pakeleivingos laukinės žąsys, nei gervės A.Vien. Padange tūtavo pakeleivingos gulbės A.Vien. 2. S.Dauk išvargęs nuo kelionės: Ko tu toks pakeleivìngas išrodai, must, nakties nemiegojai?! Skd. 3. skirtas pakeleiviams, keliautojams: Turėjo užeit į pakeleivingą namą pernakvot rš. Apsirengęs pakeleivingais drabužiais atėjo į pilį A1884,355. Paėmė į rankas pakeleivingąją lazdą ir iškeliavo rš. Pakeleivingoji terbelė I. 4. atitinkantis kelionės kryptį: Gerai, kad pučia pakeleivingas vėjas, – gali plaukti rš. Nelaukdamas pakeleivingos mašinos inspektorius leidosi pėsčias rš.