Kas yra plaukti? 1 plaũkti, -ia, -ė 1. intr. H, R, K judėti vandeniu kuria nors kryptimi iriantis galūnėmis ar tam pritaikytais organais: Eš mokėjau plaũkt gerai Nmč. Kas plaũkt moka, tas neprigeria Rd. Išilgai ežerą plaũkia Dkš. Bepigu pavandeniui plaukti LTR(Krp). Plaũkite pasroviu J. Sunku priš [v]andenį plaũkti Dr. Visur pilna vandenio – nors plaũk (negali išbristi, pereiti) Prn. Kraipydama uodegą čia į vieną, čia į kitą šoną, žuvis greitai plaukia vandenyje S.Mast. Aš ne antelė marelėm plaukti LTR(Mrj). Eik še, mergele, palaikyk žirgelį, plauksiu vainikėlio į jūres mareles JD283. Apsiėmė viens bernelis dėl vainiko plaukti StnD7. Plauk, dalele, in kraštelį, mes tau skinsim po lapelį, po lapelį, po žaliausį, po uogelę mėlyniausią (d.) Rod. Per mareles plaukte plaukė R176. Ar tau (žirgui) parūpo tolimas kelelis, gilioji upelė – plaukte plaukiamoji, nerte neriamoji J.Jabl. Naromis plaũkti (nardyti) K267. Ešerio plaukiamoji pūslė vientisinė ir akla E. Neplauktinas prūdas SD181. | Plaukiančiosios šaknys (bot. vandeninės šaknys; radices aquatiles) LTII442. | prk.: Aš plaukiu, iriuos per tirštą žmonių minią, sunkiai skindamas sau kelią sp. ^ Plaukia kap apatinis girnų akmuoj Mrk. Mokyk akmenį plaukt, kad jis skęsta LTR(Lp). Akmenio plaukt neišmokysi LTR(Rk). plauktinaĩ adv.: Netoli jūros pamatė, kad atsiveja jį ragana; jis, neturėdamas nosinės, kuomi vandenio parskirti, plauktinai plaukė par jūrą BsMtII171. | refl.: Katra iš jų tau labiau patiks, tos drabužius pačiupk ir paslėpk, kada mergaitės sulips į vandenį ir besiplaukdamos atsitolins nuo krašto BsPII75. Plaukčiausi jūrų maraitėms nuo to šelmio bernaičio RD185. Plaũkiavos, katras toliau nuplauksiav Ggr. ║ slinkti vandens paviršiumi pasroviui: Atrodė, pylimą da nuvers ledai, plaukdami tuo Nemunu Paž. Plaukė sieliai Nemunu E.Miež. Žalias vainikelis per upelį plaũkia, balta skarytelė ašareles braukia (d.) Dglš. ║ laikytis vandens paviršiuje, plūduriuoti: Pons didžios giminės, tarp būrų vis pasipūtęs, nei lašinių taukai ant šilto vandenio plaũkia K.Donel. Šunies taukai visada viršum plaukia ir plauks I.Simon. 2. intr. eiti, vykti (apie laivą): Laivynų laivynai ėmė plaukti vandenynais J.Jabl. Toje upelėj, toje straunioje juodi laiveliai plaukia (d.) Lp. 3. intr. (tr.) keliauti laivu: Plaũkiant upiu vizguliuoja luotas J. Pri žemės (į krantą) plaukti I. Padirbdinsiu laivelę, plauksiu jūriums mareliums StnD5. Man beplaukiant marelėms, ir užkilo šturmelis KlvD60. Sėskiv, broli, į laivą, plauksiv jūres mareles JD444. plauktinaĩ adv.: A tu ne plauktinaĩ, eitinai eini? Brs. | refl.: Toj upėj laumė ragana, geldoj sėdėdama, plaukės ir šaukė storu balsu BsPII229. 4. intr. būti apsemtam, skendėti: Jau šiandie tiltukas plaũka (apsemtas vandens) Rs. Prilijo, net viskas plaũkia Gs. To vandens nėr tiek, ka plaũktų laukai Alk. | prk.: Išėjau [iš salės], tiesiog plaũkdamas vandeny (gausiai prakaituodamas) Pn. Plaũkti kraujuose NdŽ. Kai darbymečio sulaukiam, tąsyk prakaite mes plaukiam (sunkiai dirbame) (d.) Alvt. Varge augytas, varge plaũkia (vargsta) i daba Btg. 5. intr. tekėti, sroventi: Ašmena plaũkia Nerin Grv. Nuėjo pakrante į tą daiktą, kur upė plaukė į plačią jūrą J.Balč. Upės srovė plaukė ir plaukė be paliovos J.Avyž. Kaip upės plaukė verdančioji smala V.Krėv. ^ Kur mūsų nėra, ten ir upės pienu plaukia PPr62. ║ smarkiai lietis, bėgti, srūti: Už menkiausią daiktelį kraujas plaukte plaukė J.Bil. Mano plaũkė ašaros per veidą kaip upės vanduo Msn. | prk.: O žodžiai plaukte plaukė V.Kudir. Begalinė žodžių srovė plaukė iš širdies J.Balt. 6. intr. prk. palengva, sklandžiai skristi: Šėpis per orą lekianti, ore plaũkianti KII38. Netrukus mėlynas lėktuvas, ištiesęs sparnus, plaukė oru J.Dov. ║ pamažu judėti, slinkti oru: Debesiai plaũkia i plaũkia Ėr. Saulė plaũka mūrais, apsitraukęs dangus yr Dr. Taigi eglutės nelinksmino nei saulės šviesa, nei paukščiai, nei rausvi debesėliai, plaukdavę rytą vakarą ties ja padangėmis J.Balč. Ore plaukė voratinklių gijos A.Vien. Per dangų plaukė pilnas mėnuo Pč. Saulė plaũka par debesį Grd. Saulelė plaukia kaip per vandenį Žem. | Tokia buvo: plaũkė, plaũkė (dumblavosi, niaukstėsi) visą dieną Grg. ║ sklisti, plisti (apie tamsą, kvapą, garsą): Iš rytų plaukė sutema rš. Saulė džiovino rasą, ir nuo tamsaus krūmo plaukė lengvas, vos juntamas rožių aromatas rš. Plaukia riksmas per gireles TŽI250. ║ vienam po kito kilti (sąmonėje): Visokios mintys plaukte plaukia jam per galvą Žem. Sėdi, rankomis pasirėmęs galvą, per kurią mintys kaip jūros vilnys plaukia Žem. Domo atminty vis plaukė ir plaukė vaizdai rš. 7. intr. prk. sklandžiai eiti, slinkti: Iš veleno siena plaukia (sukasi, tiesiasi) Švnč. Kaip tu audi, žiūrėk, du siūlai plaũkia! Lš. Gal dviblakis pasidarė, kad nytys neplaũkia?! Lš. 8. intr. prk. gausiai eiti, traukti, plūsti: Visais keliais žmonės plaũkia į miestą Jnš. Keliu pradėjo plaukti sodiečiai Vaižg. Vaiskas [keliais] plaũkė Vvs. Nė jūs, vaikai, ko čia visi plaũkiat? Prng. Jų (žmonių) čia kap vanduo, kap marios plaũkia (daug visokių ir nuolatos užeina) Vrn. Iš visų šalių kaip nemunai plaukė žmonės V.Krėv. Plaũkia žmonės kap bitės in raistus uogaut Mrc. Prieš lietų bitės plaukte plaũkia į avilį Ėr. Kaip plati upė plaukia iškilmingai ta galinga srovė žmonių, tik dabar pajutusių savo vargus, skriaudas, priespaudą, – plaukia ramiai, iš palengvo J.Bil. Lyg žydinčios aguonos vėliavos banguodamos plaukia per aikštę A.Vencl. | Jau nuo ankstyvo ryto į Spiritavičiaus butą pradėjo plaukti gėlės, ryšuliai, dėžutės ir laiškai T.Tilv. Na, žmoguti, kad tu mane išgelbėjai, tai laimė tau dabar plauks MTtIII139. Uždarbis, pinigai ėmė plaukti per galvą Žem. Pinigas plaukte plaukiąs į kišenę J.Avyž. Padėkavojo jis savo tai laimei, parėjo namo, ir tuo jam teip pradėjo viskas plaukte plauktie, ir tuo jis stojo turtingesnis už tą savo kaimyną turtingąjį BsPIV116. 9. intr. prk. eiti, slinkti (apie laiką): Taip visą laiką ir plaukė Jogminų gyvenimas, nykus, tuščias, šaltas rš. Greit meteliai bėga, greit amželis plaũkia, tuoj ir aš nuvysiu kaip žolelė lauke (d.) Ob. Plaukia dienelės kai vandenelis (d.) Lp. O metai plaukė kaip vanduo rš. 10. intr. prk. bristi, klampoti: Liuobav lig stebuliums plaũksma į Girdiškę Grd. Prasti keliai, plaukte reikėjo plaũkti Vn. Kurgi plaukì kaip galvijas par vasarojų? Vžns. Akėčios per žoles plaukia Žlp. 11. intr. prk. bastytis, plaujoti: Tai lakūdra – plaukia ir plaukia par svietą PnmR. 12. tr. sunkiai, vargingai daryti, veikti: Aš plaukiù baudžiavą, t. y. einu J. ◊ ãšaromis (ãšarose) plaũkti graudžiai verkti: Koks dabar tos pačios gyvenimas, lyg nematome: ašaromis plaukia nabagė Žem. Úarose plaukdamà pareisi iš karčemos vyru vedina J. Aš kas valanda ašarose plaukiu Žem. kaĩp ant píeno plaũkti puikiai gyventi: Gyvena, kaip ant pieno plaukia KrvP(Vlkv). kaĩp iš píeno plaũkęs puikus, gražus: Tokia graži, kaip iš píeno plaũkus Srd. Apvalkalėlis baltas, skepetėlis, prikyštėlė išdailinta, kaip iš pieno plaukusi! Žem. kaĩp iš píeno (plauktè) plaũkti puikiai augti: Paršeliai kaĩp iš píeno plaũkia Ktk. Pušynas kaip plauktè plaũkia Ėr. kaĩp mielė̃m plaũkti gerai sektis: Viskas plaũkia kap mielė̃m Gs. neĩ šaũkti, neĩ plaũkti sakoma patekus į padėtį be išeities: Vieni gyvuliai bėga par vienus vartus, kiti – par kitus, man neĩ šaũkt, nei plaũkt Skr. Į tokią bėdą įkritau, kad neĩ šaũkti, neĩ plaũkti Pkp. po ãšaras plaũkti graudžiai verkti: Aš siratėlė kas miela dienelė po ašarėles plaukiu JD1185. \ plaukti; antplaukti; apiplaukti; atplaukti; daplaukti; įplaukti; išplaukti; nuplaukti; paplaukti; parplaukti; perplaukti; praplaukti; priplaukti; razplaukti; suplaukti; užplaukti
2 pláukti, -ia, -ė intr. SchL127, K, Skr, Als, plaũkti, -ia (-sta), -ė, pláukti, -sta, -o K 1. I leisti, skleisti iš bamblių varpas, plaukėti: Kad plauka rugiai – varpos lenda lauko[n] iš laiškų Lk. Rugiai jau didoki, tuoj gal plaũks Mrj. Rugiai kelias, pradeda plaũkt Aps. Rugiai jau pláukia K.Būg. Viskas sužaliavo, jau rugiai plaũka Nv. Rugių plaukstamame laike žyd kadagiai Šts. Kitų buvo beplaũkstą miežiai, o ans sėjo J. Miežiai iš bamblio jau plaũksta, t. y. plaukus leidžia į lauką dėl varpos J. Mūsų miežiai jau baigia pláukti, priseis kartu su rugiais pjauti Šl. Miežiams plaukstant nelijo, dėl to trumpas šiaudas Šts. Avižos pláuksta Gršl. Rugiai jau rasoja (žydi), o kviečiai dar tik plaũkia Sn. Javai pláuksta KI117. ^ Avižoms plaukiant mergos balsta KrvP(Jnš). 2. skleisti pumpurus, sprogti: Medžiai jau plaũkia, reikia sėt vasarojus Švnč. Taip sušilo oras, kad net medžiai pradeda plaukti Stlm. Šiemet medžiai labai anksti plaũkė Ml. Šiemet medžiai ilgai plaũkia Slk. Obelys jau plaũkia Aps. Uosiukai da nepláuksta nėmaž Vgr. Va lapeliai plaũks, tai plautiniam (plaučių liga, džiova sergantiems) bloga [bus] Dglš. Nesėk rasodos miškui plaukiant: spragėlės išės LTR(Ds). \ plaukti; išplaukti; suplaukti
plaukti junginiai
- negalintis skristi/plaukti dėl rūko, plaukti burlente, plaukti iškeltomis burėmis, plaukti kanoja, plaukti pasroviui, plaukti plokščiadugne valtimi, plaukti prieš vėją kaitaliojant kryptį, plaukti/nešti pasroviui