skendėti reikšmė

Kas yra skendėti? skéndėti, -i (-ėja K; H, R, MŽ, N, -a SchL122), -ėjo intr., skendė́ti, skeñdi, -ė́jo; Q445, H172, Ilg, Vl, Grk 1. Sg, Vn patirti pavojų gyvybei, grimztant vandenyje, vos nepaskęsti: Žiūrėk, kaip tas gyvulys skéndi (skendėja, iškyla ir vėl skęsta) J.Jabl. Jau mano vaikas ve skéndė[ja] J. Aš jau tris sykius skéndėjau Rs. Kai parėjo skéndėjęs, tai tik dreba visas, tyli Vdžg. Skéndėjusių yra žmonių Ančio[je] Grd. Porį sykių esu skéndėjęs į upę Kin. Bėgau jūružėms, bėgau maružėms, skendė́jo bernytis marių viduryje (d.) Rsn. Ten skendėjo bernelis ir jo bėras žirgelis LMD(Zp). Nei į pusę neįplaukė, skendėti pradėjo KlpD47. Tris kartus sudaužyme akrūto skendėjau VlnE35. Pradėjo Petras skendėt MP363. 2. Šauk būti vandens apsemtam, aptvindytam: Pavasarį čia visi skéndėjo Erž. Mas vis skéndėjam vandenė[je] (šlapioje vietoje gyvename) Stl. Gatvės skéndėjo purvyne NdŽ. Vei laukų sklypai visur skendė́dami maudos K.Donel. ║ būti panirusiam: Valtis ežere skéndi DŽ. Užkeiktas skéndi dugne NdŽ. 3. prk. būti apsuptam, apgaubtam, apimtam ko: Tarybų Lietuva turi skendėti soduose! (sov.) sp. Karstas skéndėjo vainikuose NdŽ. Namai skendėjo šimtamečių klevų šešėliuose J.Dov. Saulė leidžias, ir viskas spinduliuose skendėja S.Čiurl. Laukas skendi rūke rš. 4. prk. būti apimtam kokios būsenos: Ji mėgsta skendėti atsiminimuose I.Simon. Mykoliukas skendi savo daromuosiuose tonuose Vaižg. | Mokė juos, kad per daug neskendėtų tuščiose svajonėse J.Jabl. Mažmožiuose ji jau senai skendėjo ir žuvo Vd. Skéndėti netikrume NdŽ. 5. prk. atsidurti kokioje būklėje: Ji skendinti lig kaklo skolose rš. Geriau skendėti varguose, girdi, ne kad kentėti taip ilgai tą bjaurybę – marės ligą A1884,366. Mergele, tu kentėsi, vargeliuose skendė́si (d.) Gs. ◊ ãšarose skéndėti labai verkti: Sesele, ištekėsi, ãšarose skendė́si (d.) Vlk. \ skendėti; išskendėti; nuskendėti; paskendėti

skendėti sinonimai