Kas yra sklisti? 1 sklìsti, skliñda, sklìdo intr. Š 1. DŽ plisti, skleistis ore, erdvėje: Nuo laužo sklinda maloni šiluma rš. Dienos šviesa pro nuleistas užuolaidas sklìdo šykščiai NdŽ. Sklinda elektromagnetinės bangos rš. Sklido drėgnas žemės kvapas J.Paukš. Sklido per girią ragų balsas, šunų lojimas ir smagus medžiotojų šūkavimas J.Balč. Jos balsas sklido po pievas ir laukus Žem. Mieste buvo šviesu, iš čiuožyklos sklido šokių muzikos garsai rš. Ir nuo šito tuščio dabar kalno gal sklido senovėje ir giesmės, ir gyvastis judėjo V.Piet. Kad triukšmas nesklistų iš laiptinės, reikia sandariai aptaisyti išorines duris rš. Ir vėjelis, tykiai sklisdams, šakeles lingavo LTR(Žl). ║ būti juntamam, reikštis: Pavasariška nuotaika sklìdo iš to vaizdo NdŽ. 2. DŽ eiti (į šalis), skirstytis iš būrio: Žmonys iš kupetos sklido į šalis, t. y. ėjo J. Veizu, kada jau jūms (jūs) čia sklìsiat Varn. Žmonės iš išgąsčio pradėjo sklìsti į visas puses Skr. Einam, skliñdam pri darbo, gana besėdėti Tv. Gyvensim vietoje, kol išparduos lovas; kaip nebeliks kur miegoti, sklisim į šalis Žem. Skliñda išsklinda debesiai, nesulaukam lytelio Krš. | Žinai, sklìdusi pamilija yra Skdv. 3. tekėti, plūsti: Kur skliste nusklido kraujis nušauto brolio, čia teka upis J. Grūdai sklinda, pilant į miegą (aruodą) J. Lėkė galvužėlė kaip kopūstužėlis, sklìdo kraujužėlis kaip vandenužėlis JD1094. 4. driektis: Iš pavalkų jo karčiai sklido pakrikę viršum ant pakinktų, net žemę pasiekė HI. 5. išsileisti, pasiskleisti: Rodos, ka tujaus ta liepa sklìs (sutrešės) Kv. ║ prk. irti, krikti: Skliñda gyvenimai blogais laikais Lk. 6. DŽ1 darytis žinomam, plisti: Turtingos jo giminės garsas nuo seno sklinda plačioje apylinkėje J.Gruš. Mokslo šviesa plačiai ėmė sklisti kaime sp. Žaibais ir vėjais sklido laisvės gandas rš. Visur gyvybė rykaudama sklinda Vd. 7. darytis plačiai vartojamam: Fotografija pradėjo sklisti gyvenime tik nuo 1871 m. P.Slavėn. \ sklisti; apsklisti; atsklisti; išsklisti; nusklisti; pasklisti; persklisti; prasklisti; prisklisti; susklisti
2 sklìsti, skliñta (sklìta), sklìto (sklìtė) tr. 1. skleisti, skirti į šalis: Sklìsk žolę ir ieškok uogų Ktk. Sklìsk, sklìsk, pasemk be žolių vandenio Skdt. 2. stumti, žerti: Sklìsk grūdus krūvon, dabar visi išsipylę po padą Trgn. Žiūrėk, rankove nuo stalo žemėn sklitì pinigus Trgn. | Matos, kad girtas: eina par turgų, tai tik sklìta visus šonan Sdk. \ sklisti; atsklisti; nusklisti; pasklisti; prasklisti; susklisti; užsklisti
3 sklìsti, skliñta, sklìto intr. smarkiai keikti, plūsti: Anas ir kelia – skliñta, ir gula – skliñta Arm. Ko tu sklinti par visądien?! Arm.
sklisti junginiai
- (pa)sklisti, (pa)skleisti, plisti/sklisti žaibo greitumu, sklisti žaibo greitumu