Kas yra gyvybė? gyvýbė sf. (1), gyvỹbė (2) Plv, gývybė (1) 1. gyvumas, gyvo buvimas, gyvastis: Mes mylime Tėvynę ir jai negailėsime savo jėgų ir gyvybės sp. Seniai, labai seniai, tuoj atsiradus pasaulyje gyvybei, viename krašte apsigyveno toks paukštis Kukas, kuris kitus paukščius ėsdavo (ps.) P.Cvir. Sveikata ir gyvybė yra brangiausias žmogaus turtas rš. Žmogui gyvýbę atėmė Gr. Neturi nė gyvýbės Grg. Gývybė ledva kėpso – kad pasenęs kas yr Škn. Mano gývybę maž neišvarė Ms. Gelbėk gyvybę savo I. | prk.: Rugiai neiššalo, gyvýbė jau matyti Grg. ^ Nesiliausiu, su gyvybe šiądien kovosiu (žūtbūt imsiuosi) Skr. 2. sveikata: Gyvybę gerą turiu ir širdį Skr. Maža jos gyvýbė, t. y. sveikata J. Menka jau jo gyvýbė, visai senis susmuko Mrk. 3. gyvenimas: Per visas dienas gyvybės savo I. Didžiulė meilė gyvybei gali degti tik tarybinio žmogaus didžių ir galingų idėjų apšviestoje širdyje (sov.) sp. 4. Slnt judrumas, gyvumas, budrumas: Kokia to vaiko gyvýbė – ir šen pula, ir ten, nėkaip nenusėda! Tl. Baisi to kumelioko gyvýbė Lel. | prk.: Kartais parūgojame patys ant savęs, kad laikraštyje per mažai gyvybės V.Kudir. Gyvybe imdavo pulsuoti ne tiktai kiemai, takai, bet ir kiekvienas žemės grumstas P.Cvir.
gyvybė junginiai
- atimti gyvybę, rizikuoti savo gyvybe