Kas yra smala? ×smalà (l. smoła, brus. cмoлa) sf. (4) K, NdŽ, DŽ1, LKT372, (2) Kzt 1. sing. Lex87, R, MŽ468, I, M, L, Rtr, Alv, Rmš kaitinimu gaunama derva, degutas: Pikis iš smalõs, degutas iš tošies, o varvalis iš kaulo maitos J. Prilipo prie smalõs Sch147. Liuob susidegti smalõs, ir ratus tepė su smalà Grg. Kumet vaiką kirminai pjauna, reik duoti vaikuo užvalgyti beržo smalõs Vkš. Smalõs kap prilipo in pirštą, tai tep karšta! Aps. Sausą medžią apipilia smalà, kad nepūt Dv. Bačką smalõs padeda ant tokių aukščiausių karčių i padega [per Jonines] Akm. Tu jodamas rasi plačią upę, smala tekančią LTR(Lš). Ištepk aną (skrynią) smala iš vidaus ir iš lauko BB1Moz6,14. | prk.: Šitokia karštybė, šitokia smalà kalvėj – didelės sveikatos reikia Skdt. ^ Davė alaus kaip smalõs (tiršto, tamsaus) Slm. Tep mylisi, tai mylisi, negalma ir razskirt: kap smalà susmaluota Dv. Kad prikibo – kaip smalà pri tekinio Užv. Prilipo kaip smala prie čebato Nj. Prilipo kai smala prie užpakalio LTR(Kš). Prisikabino kai smalà an uodegą Ker. Smala pažįsta degutą N. Kada gi pekloj smalõs pristigo? Ds. Ka nėr smalos, nėr nė peklos Šts. Geriau medaus šaukštas negu smalos kaušas LTR(Vdn). Kas smalõs palytis, tas tikrai išteptis tur DP66. Kur tokį dėsi – ar smalą degsi?! Sln. Ar smalõn buvai inlindęs, kad teip ilgai neatejai?! Ds. Toli gi te gyvena, smalõj kur Sug. Smãlai [i](kam, kuriems galams)
smala junginiai
- juodas kaip smala, kaip smala