Kas yra išplaukti? 1 išplaũkti, -ia (ìšplaukia), ìšplaukė 1. intr. SD416, H, K plaukiant iškilti į paviršių, išnirti: Aš išnėriau ir toli ìšplaukiau vandeny J. Neišplauks žuvelė iš gilių marelių, neišeisi, sesutyte, iš didžių vargelių LTR(Blnk). Ji išplaukė lydeka: kaip tik išėjo an kranto, kunigas kaip ėmė šventyt, ... ir pasivertė iš lydekos moteriškė BsPIV91. Žalktys pieno puta išplaukė BM457. Susiūbavo marios, ir iš marių dugno išplaukė baisus smakas su devyniomis galvomis BsPIII24. | prk.: Alfonsas Gerulavičiokas greit išplaukė viršun (iškilo) ir visą valdžią paėmė į savo rankas A.Vien. Viskas išplaũks aikštėn BŽ88. Teisybė visados viršun ìšplaukia Lp. Bet tavo melas vieną dieną vis tiek išplauks į šviesą V.Mont. ║ Krš plaukiant pasiekti (krantą): Jei išplauksi į kraštelį, muno mielas būsi StnD7. Įšoko mariosn ir išplaukė sveikas DP140. ^ Du nuo tilto, vienas į vandenį – du nuskendo, vienas nebeišplaukė Sim. 2. tr., intr. perplaukti: Oi žirgel žirgeli, muno juodbėreli! Ar mudu išplauksiav jūreles mareles? StnD3. Žirgelis išplaukė jūreles mareles, o brolelis skendo į jūrių kraštelį JV1095. | prk.: Kurgi mes, našlaitėliai, savo vargelius išplauksim? NS1329. ^ Jo liežuvis marias ìšplaukia (daug žada, kalba) Rod. Per jūrą išplaukęs, klane neskęsi LTR(Šts). Išplaukėm marias, išbrisim ir balą Lp. 3. intr. plaukiant išvykti (apie laivą): Garlaivis iš Klaipėdos išplaukė lygiai penktą rš. 4. intr. iškeliauti (laivu): Išplauksi tu laivu į atviras marias S.Nėr. 5. intr. prasidėti, ištekėti (apie upę, šaltinį): Upė išplaũkia iš po kalno NdŽ. ║ prk. kng. kilti iš ko, būti kieno padariniu, išvada: Tarybų Sąjungos taikos politika išplaukia iš mūsų valstybės prigimties (sov.) sp. Iš čia ir išplaukia logiška išvada rš. 6. intr. išeiti (apie ledus): Kai tik išplauks Nemunas (išneš ledus) Lkš. 7. intr. išsekti, nutekėti: Pelesos ežeras ìšplaukė Dbč. 8. intr. prk. išnirti, pasirodyti, pakilti (apie saulę, mėnulį): Saulė greit išplauks iš tų debesų Krtn. Mėnuo buvo jau išplaũkęs aukštai į padanges NdŽ. 9. intr. prk. išeiti: Da ikipiet pabūnu namie, kol mergaitės pareina, o pasku i išplaukiu Ps. ║ lengvu žingsniu, išdidžiai išeiti: Kunigaikštienė linktelėjo galva dukteriai ir plaukte išplaukė pro duris rš. 10. intr. prk. išbristi, išvažiuoti (per šlapią vietą): Žemę anam [vanduo] parskyrė, negal nėkur beišplaũkti Krtn. Kad tik aš ìšplaukiau iš namų, o į miestą nuvažiuosime Skr. 11. intr. prk. išsileisti, iširti: Kriaučiaus būta – visos siūlės išplaukė! Ktk. ◊ ãšaromis išplaũkti (apie akis) susilpnėti nuo verkimo: Akys ãšarom ìšplaukė – akuliorių reikia Grv. kaĩp iš píeno išplaũkęs puikus, gražus: Kad tu gautum gerą, kaip iš pieno išplaukusį vyrą! V.Kudir. \ plaukti; antplaukti; apiplaukti; atplaukti; daplaukti; įplaukti; išplaukti; nuplaukti; paplaukti; parplaukti; perplaukti; praplaukti; priplaukti; razplaukti; suplaukti; užplaukti
2 išpláukti intr., išplaũkti, -ia (ìšplaukia), ìšplaukė 1. B, CII483, R316, K išleisti, išskleisti varpas, išplaukėti: Kai nėr varpos, tai dar, sako, neišplaũkę [rugiai] Šlčn. Rugiai jau senai ìšplaukė, jau pradės ir miežiai plaũkti Jnš. Ìšplaukė rugiai – arkliai nebėda Krš. Pabaiske ir kitur išmušė [kruša] jau išplaukusius rugius M.Valanč. Kad miežiai išpláuksta, gegužikė nebkukuo[ja] Dov. Miežiai, kviečiai jau išplaũkę. Ir avižos jau greit bus išplaũkę Trgn. Nebišpláukė nė miežiai – sausa, sausa! Grg. Jau miežiai išpláukę iš bemblių J. Maceikai jau peraugę: reik pjaut, kap tik ìšplaukia Brb. Užėjo sausrų metas, žolė išdegė ir pasidarė šiurkšti, smėlingose vietose vos spėjęs išplaukti vasarojus jau ėmė gelsti J.Marcin. Taipo tapo sumušti linai ir miežiai, nesa miežiai buvo išplūdę (paraštėje išplaukę) ir linai galvas gavę BB2Moz9,31. | prk.: Neišpláukęs (neišaugęs) dar vaikas Šts. 2. išskleisti pumpurus, išsprogti: Jau visi medžiai išplaũkę Dglš. Be lapų i žydi, išplaũkt negali vyšnios [nušalusios] Aps. Lapai kap išplaukė, toki i dabar, nė kiek neauga Ml. \ plaukti; išplaukti; suplaukti
išplaukti junginiai
- išplaukti į jūrą