išsekti reikšmė

Kas yra išsekti? 1 išsèkti, ìšseka, ìšsekė tr., intr. sekant, iš paskos išeiti: Šuo ìšsekė paskui jį ir nebeparbėga J. Šuo išsekė mane laukan J.Jabl(Rk). Žentas išsekė iš paskos J.Paukš. Vieną kartą kupčius išjojo atsiimt piningų, ir pask jį ìšsekė jo viernas šuva BM143(Pkr). \ sekti; antsisekti; apsekti; atsekti; dasekti; įsekti; išsekti; nusekti; pasekti; parsekti; persekti; prasekti; prisekti; susekti
2 išsèkti, išseñka (ìšseka), išsẽko (ìšsekė) intr. 1. SD1117, BzB288, Sut nuslūgti, išdžiūti: Teip par speigus kartais [v]anduo išseñka Yl. Upėse vanduo vasarą išseñka Kv. Ta bala jau visai išsekus Lš. Nuo žiemos da neišsẽkę vándens Šk. Išsẽko vanduo iš prūdo J. Ežeran pamerkė – ežeras išseko LTR(Trak). Tas lobe šulnelis nigdi neišseñka Dglš. Kai keliai išsèks (pasausės), prašom pas mus Prng. Išsẽko, išdžiūvo visa kas, nėr kur karvelė riša Klt. Kur žemė ižsekusi ir iždžiūvusi gul SPII95. Vanduo išseko BBApr16,12. | Išsekė akyse ašaros rš. ║ Skrd išgaruoti: Barščiai bevirdami išseñka, t. y. suverda, sumažė[ja] J. Puodas išsẽko, reikia papildyti Š. Jau baigia išsekti iš puodo vanduo Vv. Ažmiršau aždengt puodą, tai beveik visos kruopos išsekė Lel. In geležų viralas ne teip ìšseka, kaip pečiuj Ktk. Dapilk kopūstus, ba jau išsẽko Arm. Išsẽkę, išdžiūvę uogos (lengvos, sausos) Klt. ║ nutekėti, nuvarvėti, nusisunkti: Kai pripilsi [sūrmaišį varškės], tegul anas išsèks Nmč. 2. prk. nuo vartojimo sumažėti: Darbininkų lėšos yra, matyti, visiškai išsekusios J.Jabl. Motinos sandėliuke neišsekdavo atsargos J.Dov. Iždas jau išsekęs V.Kudir. Šaltiniai turtų išsekė visai V.Kudir. Kūrybinė masių iniciatyva yra neišsenkamas vis didėjančių ir stiprėjančių socialistinės visuomenės jėgų šaltinis (sov.) sp. | Bolševizmo teorija ir istorija yra neišsenkamas idėjų lobynas (sov.) sp. ║ susivartoti, išsieikvoti: Norit, kad da augtų kas! Kad jau žemelė išsẽkus (išnaudota, nebenaši) Lkm. Žibintuvėlis nebešviečia – išseko baterija J.Avyž. 3. prk. prieiti prie pabaigos, išsisemti: Jie nepaisė vis dažnėjančių signalų, kad darbo žmonių kantrybė išsenka ir vis atkaklesnis darosi pasipriešinimas A.Vien. Išseko kalbos I.Simon. Juokui išsekus – vėl tyla rš. Tačiau piktas įkvėpimas išseko rš. Tai buvo neišsenkamos energijos žmogus rš. Aš prašiau už tave, kad tavo tikėjimas neišsektų brš. 4. Klk, Prng prk. sumenkti, sulysti: Sudžiūvau, išsekiau iš kūno Adm. Jis jau visai išsekė, vieni kaulai paliko An. Rankos išsẽko, dreba Dbk. Išdžiūvęs, išsẽkęs dukteres vyras Dglš. Jau sena, visai išsẽkus Tvr. Išdžiūvus, išsekus iš blogo gyvenimo Ūd. Tai kad išsekė vaikas par ligą – kokios jo rankytės paliko! Sdk. Sekte išseñka kaip kriautis kūnas ligonies J. Veidas bejausmis, bespalvis, išsekęs E.Miež. Palaikiai skarmalai išsekusį jos kūną dengė S.Nėr. Tos karvės gražios, gerai liuobiamos, neišsekę Ėr. Kas iš tos senos karvės – tik pilvas ir kaulai išsẽkę Skr. Veikiaus priima alkstančius, trokštančius, pasnykais ižsekusius SPI45. | Akys mažutės, išsekusios (įdubusios, paraudusios, atkritusiais vokais) A.Vien. | refl.: Išsisekusius kaulus džiaugsmu papildysi KN56. ║ nusialinti: Kai plikai nuėda [dobilus], tai kelmukai išseñka (ima neatželti) Gs. 5. prk. nusilpti: Žmonių jėgos galutinai išseko rš. Jau mano ìšsekė ir atmintis, ir viskas Vv. Jam jau razumas išsẽko Arm. Aš senas, ir mano kraujas išsẽkęs Prn. \ sekti; apsekti; išsekti; nusekti; pasekti; persekti; prasekti; prisekti; susekti; užsekti

išsekti sinonimai