viernas reikšmė

Kas yra viernas? ×viẽrnas, -à (sl.) adj. (4) KBII114, KI538, KGr223, BS152, K, Cp, LB347, NdŽ, KŽ 1. Lex89, Q220,520, H, H212, R, R174,355, MŽ, MŽ231,475, MKr28, AA, N, M, Š kuriuo galima kliautis, pasitikėti, kuris ištikimas, patikimas, atsidavęs: Joji žmona tai viernà LzŽ. Būsi tu manoji draugė, o aš tavo viẽrnas bernelis JV282. Pasilik visur vierna, iki smerties mylima KlvD173. Mergele, mano jaunoji, ar būsi mano viernoji? VoL 446. Ir atjojo trys jauni jaunikaičiai su viernais tarnais, su širmais žirgais NS539(Vb).Tolei tu nepaimsi šitų piningų, kolei neatsivesi su savim to, kas tau yra vierniausias BsPII200(Jž). Tie žemaičiai, vierni Dievui, laužo tikrą prisiegą LTI362(brš). Mūsų vierniems mylintiems padonims pranešam prš. Be atsakymo tavo gyvent negaliu…, maloniausias Jėzau, kuris drin palinksminimo ižtikimųjų (paraštėje viernųjų) sakramente paliktis teikeis DK156. Kas yra tarp visų tavo tarnų kaip Dovydas, kuris yra viernas (ištikimas) BB1Sam22,14. Moteris taipajau tetur… viernas visame Mž30. O čionai ponas Dievas mėgino stiprumą viernų savo, kurie buvo apgulime aname, ir parodė macį deivystės savo, jog anas moka ir su viernais, ir su neviernais daryt, kaip teikias MP80. Vierni ir pakažni didį džiaugsmą ir patiechą iš regėjimo Kristuso Pono turės ir gaus SE5. Ans myli viernuosius savo PK112. Dievas yra viernas, kuris neperleis jūsų gundinti VlnE98. Viešpats yra viernas, kursai jus pastiprins ir apsaugos nog pikto Ch12PvT3,3. Gerai, geras ir viernas tarne, viernu buvai and mažo, užstatysiu tave and daugio Ch1Mt25,21. Tatai yra žmogus tikrasis par cūdus teisingus Dievo aprinktasis, viernas ir teisingas slūga Dievo ŽCh9. Vierniausias Q530. | prk.: Viernà meilė KII236. Viernõs širdies KII236. viẽrna n. NdŽ; M. viernaĩ adv. KII236; Lex36, Q530, R174, MŽ231, M: Viernių̃ vierniáusiai KI46. Pakamorė vakmistrui pasikloniodams kepurę nuvožė ir, kas tarnui reik, atlikt viernaĩ pažadėjo K.Donel. Pasiliko ant trečių metų ir jau teip dabojos, kad tikt viernai ištarnautų BsMt II30(Srd). Dėl žmonių lietuviškai tur giedoti, dabodamas ant daugybės alba mažybės žmonių, kurioms prievalu viernai slūžyti Mž501. Viešpatis Christus nor patsai alga mūsų būti, jei viernai dirbsim Vln10. Duok meilėsp atsigręžimą id pabažnai gyventumbim, o tau viernai tarnautumbim PK22. Dėl tos draugystės apleis tėvą žmogus ir motiną, ir pristos viernai vienas antrop MP68. 2. tikras, neabejotinas, grynas: Vierni lietuvninkai N. Taigi dabar aš jus kaip viernas klaps pamokydams nei prancūziškai, nei vokiškai nepagyriau, bet tikt būriškai… pasakiau K.Donel. Sūnau Dievo viernasis, šiamui svietui duotasis,… susimilk ant mūsų Mž74. Kožnas chrikščionis viernasis kaltas yra atsakyti klausiančiam, kodėl šventą sakramentą altoriaus priim ir jo pageidž Vln66. Negali būt draugystė tikresnė, viernesnė ir stipresnė kaip malženstva PK232. Teipag tada tu tiešykis, kožnas krikščioniškas o viernas žmogau, prastybėj savo o nesylvartuok MP90. Duosiu jums geradėjystes Dovydo, kurios yra viernos Ch1ApD 13,34. ^ O nesekioji kaip vierna avelė…, o tikras paveikslas jo MP9–10. viernaĩ adv.: Viernaĩ išbuvo nekurta stuba visą nedėlią J. Aš jį, kaip kaimyns, viernaĩ bandžiau pamokyti K.Donel. Evangelijos bei epistolės nedėlių ir šventųjų dienosu, skaitomosios bažnyčiosu chrikščioniškosu, pilnai ir viernai perguldytos ant lietuviško žodžio VlnE1. Idant mes juos viernai ir tikrai vardan Tėvo ir Sūnaus ir Dvasios Šventos apkrikštytumbim PK192. Jampi viernai paduksį turėsi MP71. 3. R288,390, MŽ385,526, Trgn, Slk doras, teisingas, sąžiningas, nuoširdus: Viernas, atviros širdies žmogus R37, MŽ50. Viernas žodžiuose R67, MŽ88, N. Kurs neapgauna nieko, tas viẽrnas J. Labai viẽrnas žydas OZ63. Viernù žmogum možna pasitikėt Ūd. Aš esu viẽrnas, ir kiti visi yra viernì PP17. Kadang tu toks viẽrnas ir pasikakdinąs žmogus, te, dovanoju tau ir aukso bei sidabro kirvį Jrk. viernaĩ adv.; Lex70: Taigi pameskim jau tokį netikusį būdą, o viernaĩ visur ir viežlybai pasielkim K.Donel. Tankiai an prisivertimo ragina žydą lietuvninkas ir teip ilgai jį kenčia, kol ans viernaĩ pas’elgia Jrk. Tik tu sakyk viernaĩ Všn. Viernai, atvirai, su vierna širdžia R37, MŽ50. 4. teisingas, nemelagingas: Kalbėsiva žodelį vierniáusią J. Bernužėli mano, baltas dobilėli, kalba mudu žmonužėliai daug neviernaĩs žodeliais JV276. Jūsų, berneliai, nevierna kalba! KlvD313. Tiesą sakai, viernus žodžius kalbi, ejau, lydėjau mergelę per lauką KlpD 40. Tikt ta giesmė vierniausia KlvD52. Viernas tai yra žodis ir visokio priėmimo vertas, jog Christus Jėzus atejo and svieto ižganyt griešnuosius Ch11PvTm1,15. viẽrna n.: Viẽrna tau sakau LzŽ. viernaĩ adv.: Viernai žadėti N. Ans pasako viernaĩ, t. y. įsakmu J. Jį tiktai apie tatai viernai prašis MP67. 5. Nmn patikintis, neabejojantis, įsitikinęs: Anas neviẽrnas – nevierija LzŽ. Jis buvo viernas, jog ne vienos kaltybės nei piktenybės ant jo negalėjo rasti BBDan6,4. ^ Tai neviẽrnas Tamošius Tr. Eik tu eik, manai – meluoju, tu neviernas Tamošiau, kad sakau, tai tikėk LKKXVII 190(Šl). 6. tikintis: Viernas, tikįs Q225. Neviernas, nes vyras pašvęstas yra per vierną moterį. Motė teipag nevierna pašvęsta yra per vyrą Ch11PvK 7,14. Taip ant svieto jau, kaip mums švents praneša raštas, vis pulkelis miels viernų̃jų buvo mažesnis, kaip ans durnas pulks nelabųjų irgi bedievių K.Donel.