Kas yra slūžyti? ×slū̃žyti, -ija (-yja K), -ijo (-yjo K) (l. służyć, brus. cлyжыць) intr.; WP9,31,62, SD1169, R, MŽ131, N, ŽCh3, Tat, L, Š 1. būti samdiniu, tarnauti: Ana su atgrįžiais slūžija po šviesias vietas J. Tu turi daug vaikų – leisk nors vieną pas mane slū̃žyti Žž. Slū̃žijau pas ūkinykus, katari bagotesni buvo Grv. Eik užsimauk vyžas, eik vėl pas Bleberį slū̃žyt! K.Donel. Ir paskyrė mum brolaičius karaliui slūžyti MitIV448(Šl). Tasai teslūžij tau šešis metus BB2Moz21,2. Slūžykiat ponui su baime Mž503. ^ Slūžyti nenorėtumias, o gyventi nėra kuomi LMD. Dviem ponam negal slūžyt Sln. Velnias tegul slūžij, ne žmogus Sln. 2. daryti kam paslaugą, patarnauti: Mus, šešis liokajus, suskyrė slūžyti pietums Žem. Jis mokėjo slūžyt pri mišių VoL336(Bsg). Slūžyt visame gerame artimiemus mūsų PK18. O žydai … už tatai nedėkavojo nei lobiu savo kitam slūžijo BPII320. Versk mus kožnam mielai slūžyti Mž384. Ir slūžykiat vienas antram VlnE74. Ir sūnus nes žmogaus notejo, kad jam slūžytų, bet kad pats slūžytų Ch1Mr10,45. ^ Be šaknų, be žiedų visam svietu slū̃žiju (druska) Lz. 3. R189 [i]vykdyti kieno valią, garbinti:
slūžyti reikšmė
Kitos žodžio slūžyti reikšmės: šlūžyti reikšmė