nuvarvėti reikšmė

Kas yra nuvarvėti? nuvarvė́ti, nùvarva (nùvarvi K, nuvar̃va Grv), -ė́jo intr. 1. Q14, R11, MŽ, MŽ15, N, K, LL132, Š, KŽ, DŽ1 pasišalinti varvant, nutekėti lašais ar srovele nuo ko: Nuo rugių nuvar̃va greit [vanduo], išdžiūsta Klt. Pakark megztinį in karties – tegul nuvarva vanduo Ktk. Padžiauk šlapią skudurą ant virvės, kad nuvarvė́tų vanduo nuo jo! NdŽ. Nusunkia par sietą [grūdus], kad vanduo nuvarvė́t smagiai Plvn. Reik nuplauti tus kanapius į kokį retą skudurą, ka nuvarvė́tų [v]anduo Šts. Šiltas pavasaris buvo, tujaus sniegai nu stogų nuvarvė́jo Vvr. Dar nuo prusnų vandens lašai jam (avinėliui) nenuvarvėjo A1884,122. ^ Kap lietus tau nùvarva! (sūnus nieko neklauso) Drsk. 2. DŽ1 apdžiūti išvarvėjus, nutekėjus skysčiui: Drabužiai iš vandens ištraukti nuvarvė́jo J. Pakabink sruogas, kad nuvarvė́tų Grž. Į eilikes ten anus (linus) išmeti, anie nùvarva Žr. Spąstūse suspaudi, nùvarva parūgos, i turi varškę Krš. Nūsipurtinęs vandinį, nūvarvė́jęs ir nūbėgęs Klp. ^ Kai įkišo – nugarmėjo, kai ištraukė – nuvarvėjo (šulinio kibiras) LTR(Grk). | refl. Pl: Marškiniai nusivarvė́jo, galės pabaigt džiūt gryčio[je] Mžk. Reikia rugius pamerkt, a dvi, a tris dienas mirkyt, po tam išpili, ka nusivarvė́tų Grnk. Neturiu varškės nusunktos: sūrmaišely tebė[ra], nenusivarvė́jus da Mžš. | prk.: Nelyja, tik dangus nusìvarva Dkš. | impers.: Jau nelyja, tik nusìvarva Mrj. 3. nulašėti, nutikšti: Bepilant rašalą nuvarvė́jo keli lašai žemėn NdŽ. Garsingi varpai degant varpyčiai sutirpę, it lytus žemėn nuvarvėjo M.Valanč. Nusgąsti, vanduoj tau nùvarva per visą DrskŽ. Tegu pasimankština, vis gramas taukų nuvarvės rš. Kaip tu gražiai valgai: kas nuvarva, palaižai palaižai, stalan skylę išlaižai (d.) Dg. Ištuštinusi stiklelį, davė nuvarvėti į burną paskutiniam lašeliui ir tada jau pagyrė Ašb. Slankio[ja] debesiai, o ka nors lašelis nuvarvė̃tų Krš. | prk.: Iž vaikų nenùvarva man ir lasas">lašas Drsk. Nuog jo nenùvarva! Lp. Jis šykštus: pas jį nenuvarvė̃s Mrc. ^ Meilė kaip seilė: nuvarvė́jo par barzdą – i nebė[ra] Rdn. Patys atskirai ėdė, o šeimyna – tik kas nū barzdos nuvarvė́jo Kv. Kas nu barzdos nuvarvė́s (kas atliks), ta tevie duos Grdm. Tiek tu žinai, kas nuo nosies nuvarva (menkai) LTR(Zp). ║ varvant nutįsti: Visa kramė šitai nuskaldyta, čia kraujo nuvarvė́ję Trk. | prk.: Nuvarvė́ję (nutįsę) tokie uostai, nusiskusk nors tus užsirietimus Krš. 4. varvant nušlapti, apvarvėti: Kaip dubo[je]: sienos nušlapusios, nuvarvė́jusios Rdn. ║ aptirpti: Nuvarvė́ję ledai – suės vaikai Krš. ◊ nuo lū́pų píenas nenuvarvė́jęs sakoma apie dar jauną, nepatyrusį: Šito Usevčiūčia (Usevičiūtė) tai do gatavai piemenė – nuo lū́pų píenas nenuvarvė́jęs Slm. \ varvėti; apvarvėti; įvarvėti; išvarvėti; nuvarvėti; pavarvėti; pervarvėti; pravarvėti; privarvėti; suvarvėti; užvarvėti