Kas yra užvarvėti? užvarvė́ti, ùžvarva (ùžvarvi K), -ė́jo intr. 1. R, MŽ, N, K, NdŽ, KŽ, DŽ1 varvant užlašėti ant ko: Par lubas užvarvė́jo ant galvos J. Tę panašiai užvarvė́ta ko – reikia plaust Pv. | prk.: Iš žmogaus prakaito viskas ùžvarva (uždirbama) Krš. ║ impers. užlyti: Pasėjus nelyna, kažin kaip būs – rėkant reik, ka užvarvė̃tų Krš. 2. aptekti kuo, aptekėti: Ale šitas [langas] kad užvarvė́jęs va iš anos pusės Plvn. Langai užvarvėję, sienos drėgnos rš. Sukumpęs, suklypęs, akims užvarvėtoms LTR(Jrb). Per užvertas prie smerčio čysčiausias tavo akis ir užvarvėjusias krauju atleisk man, o Jėzau, griekus mano akių brš. \ varvėti; apvarvėti; įvarvėti; išvarvėti; nuvarvėti; pavarvėti; pervarvėti; pravarvėti; privarvėti; suvarvėti; užvarvėti