nusekti reikšmė

Kas yra nusekti? 1 nusèkti, nùseka, nùsekė; N 1. intr. iš paskos nueiti: Šuva paskum nùsekė Ėr. Ančiukė nuplaukė visai į kitą kraštą prūdo, paskui ją ir karalius nusekė BsPIII30. 2. tr., intr. SD279, Sut ieškant nueiti kieno pėdomis: Jis nùsekė vagį kaip kamuolį po siūlu J. Jis su savo sūnumis sekė vagį pėdomis ir nusekė iki vieškelio, o toliau ir nebegalėjo A.Vien. Jisai turėsiąs nusekti tuo keliu rš. | refl.: Nusìsekė pėdoms ir atėmė vogtą karvę Šts. 3. tr. nulydėti žvilgsniu nutolstantį: Ji nusekė akimis tą žmogų J.Dov. 4. tr. SD333 sekant išaiškinti, išsiaiškinti: Randu, nuseku SD440. Nenusekamas, nenutiktinas SD182. Prispirs sūdžia iž pačių daiktų, iž kurių piga bus kaltą nusekt SPI27. 5. intr. remtis kuo, laikytis ko: Tik per daug toli nenusek šituo jo kalbos pavyzdžiu J.Jabl. 6. intr. atsigimti, paeiti: Į ką tie vaikai nùsekė – tokie nedori Ėr. Ir nusek tu man taip: Jonas – gūdnas tėvas Kp. Jis tėvu nùsekė: vis susiraukęs, piktas Trgn. Mano vaikai po tėvu nusẽkę Trgn. Vienas sūnus nusẽkęs į mane Ul. Sekęs tėvu ir nusẽkęs Ds. | refl.: Nusisekęs vaikas į motiną Srv. Šių laikų vaikai ne į tėvus nusisekę J.Avyž. 7. tr. numanyti, nutuokti, suprasti: Nieko nenùseka darbo Jrb. Ans nuseka darbą ir padirba nūsaikiai J. Ir nenusekami keliai jo SPI210. 8. intr. būti sėkmingam, pavykti: Nenusekęs šio žodžio aiškinimas LTI231. | refl.: Nenusìsekė šiuokart duona iškept Ds. Ragaišis tavo šiandien labai išpleręs, nenusìsekė jau tau Paį. Būtų buvę blogai, jei nebūtų tau nusisekę teip išsimeluoti Vv. Ėjo iš visų kraštų jaunikiai, bet nė vienam nenusisekė sušnekėt BsPIII56. Meniniu atžvilgiu tai labiausiai nusisekusi trilogijos dalis rš. Perstatymas arba atlošimas nusisekė gana gerai prš. \ sekti; antsisekti; apsekti; atsekti; dasekti; įsekti; išsekti; nusekti; pasekti; parsekti; persekti; prasekti; prisekti; susekti
2 nusèkti, nuseñka (nùseka), nusẽko (nùsekė) intr. 1. R, N, K, J nuslūgti: Vasarą upė bais nuseñka Užp. Ir upė nusẽkus, gali pasižuvaut Ėr. Nusẽkus Šaltuona, vandens daugiau buvo Erž. Ka nusèkdavo tas upukas, medžius parsimesma ir išeisma Kv. Šulnio vanduo nùsekė – bus lietaus Šl. Nuseñka vanduo, o lydekos pasilienka Kdn. Bačka nusekusi B. Nuseko nebeprižiūrimi ežerai, išdžiūvo tvenkiniai A.Vien. Pranyksta vanduo ežere, nuseka upė ir išdžiūsta: taip žmogus atsigula ir nebeatsikelia V.Krėv. Tvanas nuseko CI26. Turėjau lūkėti, kol narūnėliai nulėkė, kol vandenėliai nusekė LTsII94. Gegužė tam liepė aukštyn šakas kelti, vyno šuliniui žemyn nusekti MPs. Ir vanduo nuseko nuog žemės pamažu BB1Moz8,3. | prk.: O torielkoj batviniai nėmaž nenuseko: kiek įsipylė, tiek ir stovėjo Žem. ║ pasausėti: Paupiai dauboje, sausai nusekę, taip pat žaliavo Žem. Kai nusèks, tai sustatis [šlapius rugius] Klt. ║ nugaruoti, nuvirti: Beverdant nusẽko sriuba Dkš. Puodas nusẽko (nùsekė) Š. 2. sugesti, susenti, kliukėti (apie kiaušinį): Kiaušinis nusẽkęs, mesk laukan Dbk. Kiaušinis jau senas, nusẽkęs, jau kliuga Mrj. Par pusiaurakį radau penkius [kiaušinius] nusẽkusius Krš. 3. prk. sumažėti: Aruodai labai nusekę, nebegalįs daugiau parduoti Žem. Žirniai mūsų pilvūse nuseko M.Valanč. | Nusekę patalai nebšildo Šts. 4. prk. aprimti: Pas mus dar̃ nedaugį klapatas nusẽko Arm. Sukildami jie padaro, kad kūnas, kūno nariai juda, kol nėra nusekusi geidulio galia Vd. 5. prk. nusilpti, sumenkti: Žmogus jau nusẽkęs Arm. Jos i kraujas nusẽkęs suvis Dglš. Nuseñka smagenys begerant, reik durnėti Krš. Nusẽko galva, ir išvežė Jdr. Nusekęs protas Šts. Jei smagenys nusẽko, išveža į pablūdėlių numus Pvn. | Jau anam y[ra] nusẽkę (ne viso proto) Brs. 6. tam tikram kiekiui išnykti: [Jeigu bloga izoliacija,] srovė nuseka VĮ. \ sekti; apsekti; išsekti; nusekti; pasekti; persekti; prasekti; prisekti; susekti; užsekti

nusekti sinonimai