paklausti reikšmė

Kas yra paklausti? pakláusti 1. plg. klausti 1: Paklausk, kas ten buvo J. Paklausk tu velnio, kodėl anksčiau čia augo aukso obuoliai, o dabar niekas jau nebeauga J.Jabl. Stotyje, ko tik [ji] paklausė, kiekvienas pasakė ir parodė Žem. Paklausk tetulę, kur padėjo duonkepę rš. Jam buvo labai koktu, ir bijojo, kad kunigas nepaklaustų katekizmo V.Krėv. To pakláusęs, klausk kito Ds. Sakiau tau pakláustienai, ė tu ėmei ir ažmiršai Ds. Paklausiau rūtą ir lelijėlę, mažgi sutikot jaunas dieneles (d.) Slk. Aš tau pakláusiu, kai nueisiu su diržu Ds. Tad nusiuntė du ižg mokytinių savų …, idant jį pakláustų šitais žodžiais DP17. ^ Akių paklausk, pasakys Rk. Visų dantys balti – nepaklausi (nesužinosi, kas kaltas) Šlu. | refl. tr., intr.: Geriau pasiklausti tris kartus, negu vieną kartą apsirikti Gd. Žadu tavęs pasiklausti, begu moki austi (d.) J.Jabl. Pyksta ir keikiasi [tėvulis], kai jį pasiklausia V.Krėv. Pasiklausdamas kelio, nuvažiuosi tenai J. Pūtė vėjelis pasiklausdamas: kieno pirktas žiedelis? BsO80. Pasiklauski matušėlės, kuriu keliu josma JV211. Tu pasiklauskie senų tėvelių, ar leis šį rudenėlį J.Jabl(FM). Eisiu ant tetušį pasiklaust tetušėlio NS903. Aš nueisiu pas matutę, pasiklausiu motynėlės NS124. Įėjęs pasiklaust kelio FrnS70. ^ Akies pasiklausk (pasižiūrėk), atrasi Jnš. Akių pasiklausk, ir atrasi J.Jabl. Ausų pasiklausk (pasiklausyk), pasakys KrvP(Jnš). Akėti – nė pradėti, austi – nė pasiklausti, o vesti ir tekėti – nors šiandien KrvP(Srv). Laukuose vėjo nepasiklausi – nepasakys rš. 2. refl. prašyti sutikimo, leidimo: Nieko nedarys, nepasiklausęs kito P. Duot rykšte už tai, kad nepasikláusus ima Lzd. ^ Darbas tavęs nepasiklaus, kai nepadirbsi – palauks KrvP(Zp, Vs). \ klausti; antsiklausti; apklausti; atklausti; daklausti; įsiklausti; išklausti; nuklausti; paklausti; parsiklausti; perklausti; priklausti; razklausti; suklausti; užklausti

paklausti sinonimai