pastaras reikšmė

Kas yra pastaras? pãstaras, -à adj. (3b), pãstaras, -a (1) Dk; SD233 1. Krtn po kurio daugiau tokių pat daiktų ar reiškinių nebėra; kokių daiktų ar reiškinių eilės gale esantis; galutinis, paskutinis: Šiandien pãstarą vežimą dobilų parvežėm Brs. Rast (rasit) pãstarą metą gyvenam Plng. Ilgainiu, žvėdams pastarą sykį į Žemaičius įsisukus ir viską valgomą suvalgius, pritrūko duonos M.Valanč. Pãstarasis gatvės namas Plng. Ne aš pirmoji, ne pastaroji – yra daugiau dukrelių BsO153. Jis atejo pastaras į mokyklą Yl. Pastaras sniegas Ms. Bet štai nauja nelaimė: pastarą vainiką dedant, nukrito Staponas ir pažeidė koją M.Valanč. Kad beprotis jau pãstarą naktį sergėjo, išgirdo balsą tėvo savo BM388. Ta [duktė] yra mano pastarùtė Prk. Būtumbei ižganymu manuoju net ik pastariausiemus kraštamus žemės DP557. Ašmas ir pãstaras straipsnis DP534. Iž ten ateis sūdyt visokių gyvųjų pastaroj dienoj SGI133. Ūkinykas geras pirmas kelia, pastaras gulia VP48. 2. vienintelis iš likusiųjų: Pastarus arklius pardaviau Yl. Par tą karą atėmė pastarū́sius gyvolius Plt. Tavo žąsys y[ra] nulesusios pastarū́sius vagurklus Lkž. Aš pats pirmasis duočiau jai pastarąjį skatiką VŽ1905,204. Karaliaus pastarąją dukterį turėsią vesti smakui prarytų LTI31(Bs). Kraujo pastars ištekėjo šlakas SGI97. Užmokėsi pastarąjį juodikį VlnE94. 3. tik praėjęs, praslinkęs: Pastarúoju laiku teip nėko nebįstengu (nebegaliu gerai darbuotis) Ms. Laukų derliai dar niekad mūsų šalyje nebuvo tokie dideli kaip pastaraisiais metais rš. 4. tik minėtas: Pastaroji lytis dar ir šiandie tebegyvena latvių lūpose K.Būg. Metūse 1618 pirmą kartą atsirado bažnyčios Grinkiškė[je] ir Tverūse. Tame pastaramie[je] miestelė[je] padirbino ją Elijošius Ilgauskis M.Valanč. Tasai nuogumas pãstarasis Viešpaties tavo pasmerkia visus prabangus ir niekniekes DP178. 5. sprendžiamas, galutinis: Išdalijo likusįjį turtą pagal pastarą jo (mirusiojo) norą M.Valanč. Viešpatis patis ant sūdo pãstaro ižduos aną baisią sentenciją DP526. 6. Š užpakalinis: Sulūžo tekiniai pastaríeji, t. y. paskujieji J. Musti (turbūt) nėko nebibūs iš to muno paršelio – visai nupuolė an pastarų̃jų kojų Ms. ^ Žalčio koja pastaroji! (keik.) LTR(Kltn). 7. labai blogas, prastas: Visu pãstarasis medis – alksnis Ms. 8. labai didelis, nepaprastas: Buvo atvestas ant pastariausio vargo brš. ◊ pãstarąjį kvãpą išléisti mirti: Žmogui pastarąjį kvapą išleidus, tuojaus atidarinėjama duris, langus, idant dvasia lengviaus išeit galėtų BsVXXIV. pãstaras patepìmas DK94 bažn. sakramentas, teikiamas sunkiai sergantiems ligoniams. pastarà valandà (×adynà) Skd mirties akivaizda: O vargeta žmogau, kuris savą atgrįžimą ir gailėjimą už nuodėmes atguldinėji ant anos pastarõs adỹnos! DP554. iš pastarosios adv. iš paskutiniosios, labai stengiantis: Iš pastarosios šelpė M.Valanč.

pastaras sinonimai