Kas yra patempti? patem̃pti, -ia (pàtempia), pàtempė K, Š, DŽ, KŽ 1. tr., intr. Klt tempiant, traukiant padidinti, pailginti, paplatinti: Stalas pàtemptas, svečiai susėdę Krš. Norints ir labai norėjo būt didelis, bet gerai žinojo, ka niekas manęs až ausų aukštyn nepatem̃ps Skrb. Nepatem̃psi arų, tiek duoda Krš. Vištos patemptomìs pagurklėmis NdŽ. Pàtempta (stačia) nosele – dailus vaikelis Šts. Lai patempia zūbus B. Zūbus patempti N. Ironiškai patem̃pti lūpomis NdŽ. patemptaĩ adv. | prk.: Ta panelė patemptaĩ (neaiškiai, neįskaitomai) rašo Slč. | refl. tr.: Džiumbatė (gyvatė) plauka murzą patempusis ežeru Ggr. Jos smakras pasitempė ir skruostai nelaimingai sudrebėjo rš. 2. tr., intr. Vkš, Trkn suėmus patraukti, truktelėti, timptelėti: Patem̃pk sijoną žemyn, ir nebūs stibynai pliki Vkš. Senė dėbt akimis į marčią, dėbt ir, trenkusi į pintinę bulvę su peiliu, patempia pasmakrėj skarelės kampus V.Bub. Patempė už skverno – einam šokti rš. Jis patem̃pia smarkiai pavadžius NdŽ. Susivokė patempti reikalingą virvės galą prš. Atsiguliau ir juntu, tarytum kas vieną koją patempia, kitą koją, paskiau užmiegu rš. Jis pàtempė (aukštyn) nusmukusias kelnes NdŽ. Paėmė anam už ausies, pàtempė, pàtempė Krp. | Nėra jau pieno, eik patem̃pk (pamelžk) karvę Trg. ^ Susiraukus moterėlė, kai patempia, linksmai gieda (armonika) Škn. | refl. tr. NdŽ, KŽ: Pasitem̃pk kelnes, ir nevadins nėkas nusmuktkelniu Vkš. Pirmininkas, aulus pasitempęs, taip pat [varo srutas] J.Paukš. ║ tr. Vgr kiek įtempti, paveržti: Audeklą, kad stipriai stovėtų, patem̃pk J. Nytis palaiduoja, reikia patem̃pt Aln. Patempti (paveržti) presą rš. ║ tr. timptelėjus pakviesti: Vienas pàtempa šokti, kitas pàtempa – patenkinta be vieno galo Krš. 3. tr. patraukti paviršiumi, pavilkti: Patem̃pk medžius nuo kelio Ds. Patem̃pk dėžę į šalį DŽ1. Kai aš atsitupiu, tai ji patem̃pia [per ledą] man' Krs. | refl. tr.: Žiūriu – vanagas pasitem̃pęs vištą po aviliu, purina LKT157(Grz). ║ slapčiomis pavilkus pasisavinti: Bedarbiuo reik pavogti, patem̃pti maišą į šalį – kaip gyvens? Rdn. ║ kiek pavėžėti, kiek gabenti: Tę, lig anuom kalnu, pàtempė tuos lašinius [ant rogelių] LKT222(Vnd). 4. tr. Ser pajėgti, įstengti tempti, vilkti paviršiumi: Ekėčios pasidarė taip sunkios, kad jis vos pàtempė NdŽ. Šitą vežimą ką tik arkliai patem̃pia Žvr. Ant ledo negalia patem̃pti poras arklių Tl. Menka, nudžiūvusi, neturiu sylos to vaiko patem̃pti Žeml. 5. tr. jėga pavesti: Telyčiūtę kur pàtempei, te ėda, nebrokija Klt. Kas pribėga, pàtempa į šalį, ta ožka tujau šauka Gršl. | refl. tr.: Pasitem̃pęs an šoną, pasakyk jam, kad eitų namo Ėr. 6. tr. pajėgti, įstengti panešti: Ir šio, ir to parduotuvėje paėmiau, nepatempiu V.Bub. 7. tr. DŽ1, Slk, Dv sunkiai ką keliant, nešant, nikstelėjus ir pan. traumuoti: Gyslą pàtempiau kojos, tai negaliu paeit Klt. Kaip griuvau, tai vėl tą pačią koją pàtempiau Krs. Pàtemptos gyslos, jaučiu kaklą Drsk. | refl. tr., intr. DŽ1, Ėr, Krs, Šv: Trynė tą ranką, gydė, bijojo, kad gyslos nebūt[ų] pasitem̃pę Mžš. Pasìtempiau gyslas, kuris laikas nepraeina Slv. Tei sunkiai kilnojant, galia gyslos pasitem̃pt [p]Jrb.
patempti junginiai
- patempti lūpą