Kas yra patiešyti? ×patiẽšyti FrnW 1. tr. PK71, MP73, ChlMt5,4, Q161, R37,124, MŽ50,162, Sut, NdŽ, KŽ, Bsg, Gs, Lš, Aln paguosti, paraminti, padrąsinti, palinksminti: Reikia žmogus patiẽšyt Trgn. Ką čia daba padarysi, kas patiẽšys: gali negali – eik, ir tiek Sk. Daktaras muni patiẽšijo Slnt. Kas patiẽšis man širdelę, senai motinėlei? (d.) Kdn. Kas mus, našlaitėlius, patiẽšis? VoL432(Klt). Kelkis, sūneli, imk muzikėlę, patiešyk seserėlę, patiešyk vargdienėlę MitV273(Šl). Rūpestinga širdis mano, nėr kam patiẽšyti JV992. O kas mañ patiešys, vargely esančią? NS1315. Patekės mėnuo, šviesioji saulalė, ta muni patiešys, biedną siratalę S.Dauk. Apmaudingą patiešyti N. Ir kentėjo todrin, idant patiešytų ir palinksmintų išrinktuosius DP128. | refl. Sut, NdŽ: O pasitiešys tie sutrinti kaulai PK63. 2. tr. patenkinti kokį norą, įgeidį: Rūpestingą patiẽšyk, pavargusį paguosk, kūdikį paguodžiok, sušalusį pagailėk J. Prižadėsi – patiẽšysi, neduosi – negriešysi Slnt, Akm. Pažadė[jo] – patiẽšijo, nedevė – negriešijo OZ37. Pažadėsi – kvailą patiẽšysi NdŽ. | refl.: ^ Ant svetimo kailio pasitiešysi, bet ir savo neapsaugosi KrvP(Zr). 3. tr. pastiprinti, atgaivinti: Patiešiju, gaivinu R236, MŽ314. | refl. K: Jau ir blogs skilvys dėl pietų pradeda skųstis. Rods, ir jam perlenkio reik kasdien pasitiẽšyt K.Donel. 4. refl. prisivalgyti, prisivaišinti, prisisotinti: Pastiẽšijo smetono Dglš. Pastiẽšijau ir aš dėdės pyragų Užp. 5. intr. KŽ kam apmaudą, pyktį išlieti, atkeršyti; piktdžiugiškai tyčiotis. | refl. Q646, N, K, KŽ: Pasitiešyti, pasityčioti Q354. Pasitiešiju ant ko R261, MŽ349. Jei tau blogai, ans pasitiẽšys Všv. Merčius su Lauru mergas į vandenį vilko, o Pakulienė su Lauriene tuo pasitiẽšyt vyrus ir vaikus su pilna milžtuve plovė K.Donel. Todėlei, jog Edom ant namų Judo pasitiešijo BBEz25,12. Todėlei liepė tie smirdai jai nuplėšti nometą, kuriuo buvo apdėta, idant pasitiešytų (viršuje atsigautų) iš jos gražybės BBDan13,32. 6. refl. KŽ imtis darbo, kuris viršija jėgas: Kam ans pasitiẽšijo BzF188. \ tiešyti; apsitiešyti; atsitiešyti; ištiešyti; nusitiešyti; patiešyti; sutiešyti