pavilnė reikšmė

Kas yra pavilnė? 1 pavìlnė sf. (1) Krkl, pãvilnė (1) Yl, pavilnė̃ (3b) 1. apatinis, tankusis vilnų, plaukų ar šerių sluoksnis; ataugančios vilnos: Šįmet tanki pavìlnė, nė žirklės nenora lįsti Lkv. Vilna nu saulės nublukusi, tik pavìlnė juoda Ll. Avis nukirpus, greit pavìlnė pradeda želti Užv. Iš pavìlnės nertos minkštesnės pirštinės Up. Po šeriu kiaulykščio yra pavìlnė, t. y. minkšti plaukai J. Turiu šerius su pavilnėmis ir speigų nesibijau IM1858,38. Iš pavilnės išauga ilgainiuo šeriai Šts. Šerius nupešėm, o pavìlnę skuste skutom Kl. Pãvilnę muša į viršų – reik skustis barzdą Varn. Jei karvės pãvilnė geltona, būs smetoninga Als. 2. Kv, Yl apatinė tanki žolė: Antramečių atole dobilas kur ne kur, ale pavilnės daug Rs. Pavìlnė po lytaus dar sužels Šv. Palauksma, kol pažels pavilnė̃, tuokart pjausma lankalę Slnt. Ka ta pavìlnė nėko nekelas Pln. Smilga su pãvilne gera pašaruo Ggr. Pievose viena smilga, pãvilnės nė jokios Prk. Čia gera žolė – su pavìlne Lkv. Žolei su pavilne pjauti reik gero dalgio Šts. Pavìlnė yra avių žolė 3. pomiškis: Tarp didžių medžių auga pavìlnės, t. y. atžalos J.
2 pavìlnė sf. (1) Knv, Trgn Vilniaus apylinkės: Sūnus dėl Vilniaus paliko gulėti (žuvo) pavilnėje J.Avyž.