Kas yra penėjimas? penė́jimas sm. (1) 1. SD85,464, R252, K → penėti 1: Užbaigę bičių penėjimą, iš avilių pašaliname penėtuves, lizdą šiltai aptaisome iš šonų ir viršaus sp. Kai toks penė́jimas, toks ir augimas Sb. Ačiū tėvutėliui už penėjimą, ačiū motinėlei už auginimą (d.) Sdb. Meldžiame ..., idant mus prikuoptų duona ir penėjimu, arba pasotinimu DK54. 2. → penėti 3: Kiaulių penė́jimas vargus, kai gerų lovių nėra Grž. 3. pašaras, penas: Kas penės karves tokiu penė́jimu? Zt. Burokai užaugo – būs kiaulei penė́jimo Ll. \ penėjimas; apipenėjimas; atpenėjimas; išpenėjimas; nupenėjimas; papenėjimas; perpenėjimas; prapenėjimas; pripenėjimas; užpenėjimas
penėjimas junginiai
- ganomasis gyvulių penėjimas
- ganomasis gyvulių penėjimas