Kas yra perėti? perė́ti, pẽri (pẽria), -ė́jo tr., intr. 1. R, Žr tupėti ant kiaušinių šildant juos savo kūno šiluma, kol iš jų išsirita jaunikliai (apie paukščius): Sėdi višta, peri SD169. Ant pautų perėti N. Žali ėgliai kaip kvietkai po dirvonus keri, terpu jų kiškiai guli, krapkos vaikus peri A.Baran. Pelėda pẽri duobose J. Per gervė ... margus vaikus JD838. Kad balos, kad balos, o švendrai iki galvos, tik žąselėm perė́t Skr. Paukščiai be lizdo vaikų neperi LTR(Vl). Dės, dės, o kada perės? Dkš. ^ Karšta kaip višta perima J.Jabl. Durna kaip višta, svetimus vaikus perėdama Krv(Jnš). Užsimanė kaip višta perėti LTR(Pp). Nedėtas – ne kiaušinis, neperėtas – ne vištelis (prž.) Dl. | refl. intr., tr.: Kemsynėje, po šakotais gailiais ir žaliuojančiais uogienojais, perėjos ilgasnapiai balų paukščiai, verkšleno pempės A.Vien. Toj baloj gervės pẽrias vaikus Ob. Apluoke prūdas, žąsys, antys plaukioja, perisi Žem. Pušyne daug varnų pẽrimas Ds. 2. Nz [i]auginti perus:
perėti junginiai
- (iš)perėti, perinti