piršimas reikšmė

Kas yra piršimas? piršìmas sm. (2), piršìmasis (1) → piršti: 1. K Kad ji kur sprandą nusisuktų su tais savo prakeiktais piršimais! I.Simon. Kas nora, i be piršìmo susiperša Krš. Dažnai jo kaimynai lįsdavo jam į akis su piršimais; tų piršimų jis nemėgdavo rš. 2. refl. Labai jis peršas, bet iš to piršimosi, rodos, nieko nebus J.Jabl. 3. NdŽ. \ piršimas; įsipiršimas; pasipiršimas; pripiršimas; supiršimas