Kas yra piršti? pir̃šti, per̃ša (pirša SD130), -o (-ė) 1. tr. SD51, R, MŽ196, N, K, J kalbinti tuoktis (ppr. apie piršlį): Pirškit, sesės, pirškit, sesės, ir manei vyrelį JV254. Piršo melavo, kol stuomenelį gavo LTR(Šll). Jis visada toli perša, o niekuomet nenuperša Žem. Piršo mane du piršleliu užu seno bernužėlio NS979. Perša mūsų sesutelę svetimon šalelėn (d.) Slk. Kas gina vesti, sako, tas man pavydi, o kas perša, tas pirmas prietelis Žem. Piršo strazdas sau panelę – iš pakrūmės snieginelę Švd. Grybas grybą piršė, baravykas raišė LMD(Klt). Piršk ją nuog jos tėvo BBTob6,12. ^ Kur boba per̃ša, velnias šliūbą duoda Užv. Jau tau Žėbėnas Mirkyčią per̃ša (sakoma žiovaujančiam) Trgn. Lopetinskas per̃ša (sakoma apie nepasveiksiantį, mirsiantį ligonį) Ds. 2. refl. Žeml siūlytis į vyrus: Peršas mūsų bernužėlis apie panaitėlę LTR(Ob). Dar tau merga negimė, pirštis nesirenk KrvP(Klm). Jie visi buvo pir̃šęsi tai karalaitei NdŽ. 3. tr. prk. labai siūlyti, teikti: Pir̃šo pir̃šo: pirkit žibalą, pirkit žibalą, nebus, pirkit! Pc. Fabrikantų ir pirklių peršamos prekės jam nerūpėjo A.Vien. Jis beveik visiškai nesvarstė jam peršamos tiesos sp. | refl.: Nenoriu pir̃štis į jo pažines Knt. Peršasi kai velnias į kūmus Mrj. Juk ans žinojo, kad slidus kelias yr, išlūš gyvolis koją, – matai, nelaimė visumet peršas žmoguo Dr. | Peršasi tokia išvada rš. \ piršti; apsipiršti; atpiršti; įpiršti; išpiršti; nupiršti; papiršti; pripiršti; supiršti; užpiršti
piršti junginiai
- į(si)piršti