Kas yra plentas? pléntas sm. (1) JI239, Sn, (3) NdŽ, pleñtas (2) NdŽ, Krs, Sv, Ukm, (4) KzR; A1884,279 1. smulkiais akmenimis grįstas ar tam tikra mase lietas kelias: Du kilometrai in pléntą Mrk. Atsistoję ant pleñto, pažvelkim į visas šalis, kas kur kaip stovi BM176. O kad išvažiav[o] iš plento, rado, teisybė, po kairei – kelias marmulu išklotas ir visokiais medžiais išsodytas BsPIII212. Kaip baltas audeklas tęsėsi tarp žaliuojančių laukų, pievų ir girių lygus ir platus plentas J.Bil. Pleñtai visur išvadžioti – gerybė! Rdn. 2. FrnW žr. plenta 1. ◊ į pléntą; į pléntų pléntą; N visiškai: Į pleñtą išpūstyti K. Į plentą išvarysav (sumalsime) Grg. Tas butas į pleñtą nudegęs KII92. Į plentą sudegė R. Į plentą, skutą sudegė MŽ171. Šią naktį kaimyno gyvoliai mano javų lauką į plentą sumyniojo Prk. Perkūns, tuojaus pasikėlęs, neprietelių tokių namus į pléntą supleškys K.Donel. Juo ilgiaus, juo daugiaus brangvyno pamilo, kol į plentą nusigėrė prš. Piktoji motyna savo marčios į pleñtą nekentė Jrk83. iš plénto visai: Iš pleñto išdeginti NdŽ. Iš pleñto imti (iš visų jėgų) NdŽ.
plentas junginiai
- Baikalas (plentas), Dviračių plentas, Plentas (Pakruojis), Žemaičių plentas