pliurpa reikšmė

Kas yra pliurpa? pliùrpa scom. (1) NdŽ menk. 1. J kas daug plepa, tauškia niekus, plepys: Būk tu toks pliùrpa – viską išpliurpė Krš. Pliùrpa žaltys tokia, ne boba Krš. Neklausyk to pliùrpos tauškalo! Skdv. Jeigu noriat žinot teisybę, tai neklausykit tos pliùrpos, o nueikit patys Skr. 2. kas leidžia nemalonius garsus (valgydamas, šniurkšdamas...): Tik jau prie svečių, tu pliùrpa, valdykis: negražu! VšR. Valgyk pamažiau, tu pliùrpa! Bgt. Kas supliurpęs, paleidęs rūrą, tas pliùrpa J. 3. kas greit ir neapgalvotai veikia, skystakošis: Šakar makar tik pliùrpa, o ne protingas, galvojąs žmogus gali padaryti Rs. 4. JI72 kas netvarkingas, apsileidęs. 5. kas nerimto elgesio, pasileidęs: Ar aš tau kokia pliurpa, kad tu taip su manim elgiesi! Jnk. Kur tu dėsi tokią pliùrpą apsiženijęs Šmk. 6. kvaiša, neišmanėlis: Ką ten ta pliùrpa išmano! Užv. Tas pliùrpa kad čia nepasisuktų! Alk.