Kas yra ponavoti? ×ponavóti, -ója, -ójo (l. panować, brus. пaнoвaць), põnavoti, -oja, ojo žr. ponauti: 1. H, R392, K Ponai žemės šios be jo negal ponavóti K.Donel. O tai te aš gražiai čiulbėčiau, tosios liepelės viršūnelė[je], tai aš te ponavočiau, vaikelius išvadžiočiau JD313. ^ Jeigu darbo bijosi, tai neponavosi LTR(Kp). Ponas tol žmogų jos, kol ponavos LTR(Jnš). | refl.: Nėmaž neponavókis ant tų daiktų, anie muno Vkš. ║ Mirimas jau ant jo daugesn nepõnavos DP577. Tris kartus per metus tur pasirodyti po akim pono ponavojančio BB2Moz23,17. | refl. Viešpatie ponavojąsis, ... stebuklingas esti tavo vardas Mž518. 2. refl. Jis nenoria dirbti, noria ponavótis J. 3. tr. apipulti, apnikti (apie šunvotes): Šuniui negalima duot duonos, žmogaus valgytos, – jį ponavoja šunvotės LTR(Kzt). \ ponavoti; apiponavoti; įsiponavoti; pasiponavoti; prisiponavoti; užponavoti; ponavotojas