Kas yra prakeikimas? prakeikìmas sm. (2), prakéikimas (1) K.Būg; MT32, MP44, KlM1634, N 1. → prakeikti 1: Prakeikimas tiems, kurie ruošia karą! sp. Darbininkai žiūrėjo į darbą kaip į savo prakeikimą sp. Kalnas pavirto į baisiausių nelaimių ir prakeikimo vietą J.Bil. Tavo prakeikimas man nelimpa Ds. Ot prakeikimas! Dkš. Palaiminimas tėviškas pastiprina sūnaus namus, o prakeikimas motinos išverta jus iš pamatų S.Dauk. Prakeikimas jo yra ant jo Ch3Moz20,9. Tur ... prakeikimą žemės savos DP548. Pavirsta sūnum prakeikimo VoK5. Mus išgelbėjo nuog prakeikimo BPI425. | refl.: Prasikeikimas amžinas! Ds. 2. užkeikimas, burtai: Užpuolė an jų prakeikimas, ir išlėkė visi šeši gulbėm (ps.) Brt. O dabar jau bengas mano prakeikimo čėsas (ps.) ž. 3. refl. tam tikri maldos ar priesaikos šodžiai: Nekurie susirišo su prasikeikimais GNApD23,12. Bjauriausiais prasikeikimais jis jo užsiginsiąs prš. \ keikimas; atkeikimas; iškeikimas; nusikeikimas; pasikeikimas; prakeikimas; užkeikimas
prakeikimas junginiai
- po velnių! prakeikimas!