prakurti reikšmė

Kas yra prakurti? 1 prakùrti, pràkuria, prakū́rė tr. 1. R, K pradėti kūrenti, uždegti malkas; nedaug pakūrenti: Prakùrk ugnį J. Palik tas sausas šakas, bus pečiui prakùrt Paį. Prakùrk ugnį – blynų iškepsiu Jnšk. Šlapios malkos, negalima nei prakùrti Gg. Imk sausų skiedrų ir prakùrk krosnį Lš. Visi medžiai šlapitelaičiai, nebūs ryto[j] nė ugnies su kuo prakùrti Užv. Kas rytais vakarėliais prakūrė tau ugnelę, tau klojo patalėlį? J.Jabl. Aušrinė ugnį prakūrė KlvD335. Ir ugnelę jai prakūriau pusrytukus virti RD1. | Dabar daug nekūrenam – pràkuriam kiek, kol valgyt išverda Paį. 2. pastatyti, įrengti: Miestą … prakursim iš brangių akmenaičių, iš saulužės langaičių Sch13. | Ir prakūrė jie ramų ir linksmą gyvenimą savo namučiuose V.Piet. 3. padaryti turtingą, pralobinti: Jis mane prakū́rė Gmž. Sūnus visą giminę prakū́rė Kair. Gavau po pačios gatavą, prakùrtą vietą Šts. Prakùrtas lizdas, sutupėtas, o šiandieną išdraskytas Šts. Broliai su seserim prakūrė svetimą mergą Pc. | refl. tr.: Jau prasikūriau gyvenimą J. 4. refl. prasigyventi, pralobti; turėti naudą: Ir mes dabar prasikùrsim Pn. Iš menturio prasikū́rė (iš maža ko prasigyveno) Kp. Kas taip moka verstis, kaip Juozas: iš pradžių nieko neturėjo, o dabar matai, kaip prasikū́rė J.Jabl. Geriau su juo neprasidėk – neprasikùrsi iš jo (su juo) (neturėsi jokios naudos) Ėr. Ji tik girtis temoka – iš jos audimo neprasikùrsi Pšl. Nebedaug praskùrsi iš tų čebatų (nedaug jais pasinaudosi) Sdk. ^ Su svetima manta neprasikursi rš. Ožka prasikurt, ožka pasibaigt PPr64. \ kurti; antkurti; apkurti; atkurti; įkurti; iškurti; nukurti; pakurti; parkurti; perkurti; prakurti; prikurti; razkurti; sukurti; užkurti
2 prakùrti intr. pralobti, atsigauti: Kurte prakùro jis, t. y. pragydo, pralobo J. Jau žemelė prakùro, džiaugias visas pogymis JD128. \ kurti; prakurti