prašnekėti reikšmė

Kas yra prašnekėti? prašnekė́ti, pràšneka, -ė́jo 1. intr. Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ, Lzd, Rmš, Vrn pradėti šnekėti, prabilti: Kniuras: vaikščioja užkniuręs, in žmogų nepràšneka Pv. Jonas prisiartino, ir senukas prašnekėjo Ašb. Anė prašnekė́t neturì an ko (būdama pas vaikus) Žl. Vieną sykį prašnekė́jo tas jo arklys LB219. Tik pamylėjau, tik prašnekėjom – į mudu sviedė piktom kalbelėm L.Gir. Kai davažiavau aukštą kalnelį, prakalbė[jo] prašnekė́[jo] mano mergelė (d.) Jz. ^ Kad atsikeltų, dangų paremtų, kad prašnekėtų, daug pasakytų, kad rankas turėtų, vagį pagautų (kelias) LTR. 2. intr. LL185, NdŽ, Mrj praleisti kurį laiką šnekant: Sẽniai prašnekėjo pusę dienos rš. Pràšneka visą vakarą susėdę Jd. | refl. NdŽ, Vkš: Visą popietę prasišnekė́jo DŽ1. 3. tr. pratarti, pasakyti: Jeigu aš ką pràšneku, [žodžių rinkėjas] vis ir užrašo Pl. 4. intr. paminėti šnekant, peršnekėti: Ką tik prašnekė́jom ir apie tave Skr. 5. tr. įveikti, nugalėti šnekant, nuginčyti: Šios gadynės i vaikų neprašnekė́si Jd. Argi tokį prašnekėsi? rš. 6. refl. įsileisti šnekėti: Kai prasìšneki, tai laikas greitai eina Al. 7. tr. užsišnekėjus ko netekti, ką praleisti: Bešnekėdama ir mašiną prašnekė́jo (praleido neįsėdusi) Mrj. Teip ir likom nevalgę, prašnekė́jom pietus Dbk. 8. tr. šnekant praeiti pro šalį: Mes prašnekė́jom kiemą Krkn. 9. refl. tr., intr. DŽ1, Mrj, Al šnekant prasitarti: Vai, neprasišnekė́k iš anksto! Snt. Kap girtas, tai gali ką nor prasišnekė́t Srj. Nė nepasijutau, kaip prasišnekėjau, o jie manęs prašė taip greitai nesakyti rš. 10. refl. tr. šnekomis išpranašauti: Tai jis pats sau mirtį prasišnekė́jo Kt. 11. refl. tr. šnekant užgauti, įžeisti: Jis gyvenime žmogu[i] neprasišnekė́jo jokio žodelio – aukso gabalas, ne vaikas Pv. \ šnekėti; apšnekėti; atšnekėti; dasišnekėti; įšnekėti; iššnekėti; nušnekėti; pašnekėti; paršnekėti; peršnekėti; prašnekėti; prišnekėti; razsišnekėti; sušnekėti; užšnekėti