pratekėti reikšmė

Kas yra pratekėti? pratekė́ti, pràteka, -ė́jo 1. intr., tr. EncIX594, NdŽ, DŽ1 prasruventį pro kokią vietą: Nemunas pràteka Tilžę Smln. Pro šalį to miestelio nuo žiemių pusės pràteka upė Sidabra BM176(Jnš). Prie vyšnių sodelį, prie rūtų darželį pratekėjo upelė gailiųjų ašarėlių LTR(Vs). 2. intr. ištekėti iš kur, turėti pradžią (apie upę): Klausinėjo, kap upės, o iš kur jos pràteka Rud. 3. intr. nutekėti, nusruventi: ^ Da daug upėj vandenio pratekės (daug laiko praeis) Brž. 4. intr. LL183, Š, NdŽ, KŽ praleisti skystį (ppr. prakiurus): Statinė perdžiūvus – pràteka DŽ1. Dėlto pràteka [lentelių stogas], pūna greitai Kur. Jau viedras pratekė́jo, reikia naujas pirkt Stk. Puodas jau pratekė́[jo] LKKXIII28(Grv). Pratekė́j[o] bliūdas – skylelė rados Lp. | Pratekė́jo ausytė [vaikui], ir teka Ėr. 5. intr. prasisunkti, prasiskverbti (apie skystį): Misa, kuri prateka, skysta J. Maž da pratekė̃s [v]anduo iš [stogo] šono Dglš. 6. intr. Rtr pradėti tekėti: Uosio kalbą užgirdo upė, ir ana krauju pratekėjo [iš nusiminimo] LTsIII188(Ds). Pradė[jo] sūnelis šermukšnį kirstie, ir pratekė[jo] rusvus kraujelis in bernelio kojelių (d.) Tvr. 7. intr. KŽ suviduriuoti. 8. intr. NdŽ kiek pakilti, patekėti (apie dangaus kūną): Jei tik saulutė pratekė́j[o], ir eina [grybauti] Dbč. 9. intr. praslinkti (apie laiką): Teip pratekė́jo apie ketverius metus MitI385(J.Šliūp). 10. tr. bėgant pralenkti: Šitaip tekėjo Ahimaaz tiesom (tiesiu keliu) ir pratekėjo (paraštėje pranoko) Cusį BB2Sam18,23. \ tekėti; aptekėti; atitekėti; įtekėti; ištekėti; paištekėti; nutekėti; panutekėti; patekėti; partekėti; pertekėti; pratekėti; pritekėti; sutekėti; užtekėti

pratekėti sinonimai