praturtėti reikšmė

Kas yra praturtėti? praturtė́ti, -ė́ja (pràturti), -ė́jo intr. Š, KŽ, Plšk, Grz; S.Dauk, M, L280, L, ŠT30, Rtr pasidaryti turtingam: Jis daugiau praturtė́jo negu kiti NdŽ. Uoliai dirbdamas jis gerokai praturtė́jo DŽ1. Kad kiti nežinia nė iš ko tep greit pràturti Gs. Kalbėdavo, kad pinigai dega, ale niekas nepraturtė́jo iš to Kvr. Tūliems pirm viso yra svarbu praturtėti arba žmones valdyti Vd. Mes dar nepraturtėjome, kad tolimų šalių saldų vyną gertume V.Krėv. Tėvai stebėjos, iš kur taip greit galėjo praturtėt jų nenusisekėlis Alfonsiukas A.Vien. Tas jo kaimynas turtingasis klausiąs susitikęs [beturtį]: – Iš kur tu dabar teip praturtėjai? LMD(Žg). In porą metų tep praturtėjo, kad kaimynam labai pavydu buvo LTR(Ldvn). | prk.: Vaikų praturtėjo (susilaukė daug vaikų) Pš. ^ Gerdamas nepraturtėsi ir rytdienai skatiko nesudėsi KrvP(Al). Akmuo, vis ritamas, neapželia, žmogus, bėdų blaškomas, nepraturtėja KrvP(Mrj). Duosi – nenubiednėsi, vogsi – nepraturtėsi Tr. Kol vienas praturtės, dešimts nubiednės LTsV171(Jnš). | refl.: Jau ir mes prasiturtė́jom Rmš. Žmonės greit prasiturtė́ja Rmš. ║ DŽ1 prk. įgyti dvasinių ir kultūrinių vertybių: Per kiekvieną kelionę žmogus praturtėji kuo nors nauju ir nepakartojamu A.Vencl. Išsiskyrėm draugiškai, šeimininkas – nuvargęs, o mes – dvasiškai praturtėję sp. \ turtėti; įturtėti; paturtėti; praturtėti; suturtėti