prilėkti reikšmė

Kas yra prilėkti? prilė̃kti, prìlekia, prìlėkė 1. tr., intr. K skrendant pasiekti, priartėti prie ko: O aš prìlėkiau vyšnelių sodelį – tai močiutės dvarelis JV790. Aš turu kareivius, apstatysu aplink, kad nė paukštis prie tavęs negalės prilėktie! BsPIV44. ║ sklindant oru pasiekti (apie garsus): Iš svetainės josios ausį prilėkė sujungti verkią fortepijono ir violončelės tonai rš. 2. intr. suskristi į vieną vietą, priskristi daugeliui: Ir prìlėkė pilnas dvaras paukštelių, ir apstojo povelę ant dvaro (d.) Mrj. 3. intr. pribėgti prie ko: Ji tik prìlėkė ir užriko: „Ko nedavei šiaudų?!“ Pš. Mieste tik prìlėkė ir vėl nukūrė Ds. Jos … parbėgo namolio greit, prilėkė pri durų BM139. Tik prilėksi an darbą kaip šuva an karštą ėdalą, ir vėl bėgi prie vaiko Ds. 4. intr. pribėgti į vieną vietą daugeliui: Daug žmonių prìlėkė ir užgesino ugnį Ėr. 5. intr. greitai prieiti, privažiuoti, prisirinkti: Ant pakasynų kad prìlėkė, kad privažiavo ponų iš aplinkinių dvarų! LTR(Rz). Ar čia pas tamstas tiek svečių prìlėkė? Ds. Prilėkė tų moterų kaip varnų Pšl. 6. intr. prilakstyti, pribėgioti: Kap buvo man reikalas, tai aš visur prilėkdavau Nč. 7. intr. nuvargti bėgiojant, skubiai dirbant: Per visądien prilėkiau, ką kojų negaliu patęst Arm. 8. intr. prikristi, pribyrėti: Po nakčiai rasdavo daug obuolių žemėj prilėkę Dkšt. Daug grūdų į pelus prìlėkė – sietas buvo retokas Trgn. \ lėkti; antlėkti; aplėkti; atlėkti; dalėkti; įlėkti; išlėkti; nulėkti; palėkti; parlėkti; perlėkti; pralėkti; prilėkti; razlėkti; sulėkti; užlėkti

prilėkti sinonimai