prireikti reikšmė

Kas yra prireikti? prireĩkti, -ia (prìreikia), prìreikė intr., pryreĩkti, -a, -o ppr. impers. 1. DŽ atsirasti reikalui, būtinumui: Eik, kad šaukia, nežinau, kam jam prìreikė tavęs J. Kad man prireiktų, aš ir prie paties karaliaus žinau kelią Žem. Bet kad prireiks, atšoki man pagalbon! Vd. Prìreikė vest namelin – koją tęsia Ob. Buvo seniau bagotas ponas, ir jam prìreikė išvažiuot tolimon kelionėn GB81. Padarė Dovydas, kaip jam prireikė BtMr2,25. Prireikė žibalo, ir jo susiras pas Jankelį V.Krėv. Jam prìreikė pinigų Arm. Kurgi jau ketini judintis, kad ratų prìreikė? Srv. Pryreĩko jims ramulių nū karščio Vn. Kiek prireiks laiko tam darbui J.Jabl. Tai da ir manęs prìreikė? Vlkv. Žinomas dalykas, jog Rimavičiui ne dėl gero prireikė piemens V.Piet. Ko tik prìreikia, vis pas mus eina Alv. Palauk, gal prireĩks tau ko nors iš manęs! Skr. Ateis – jiem dažniau prireĩks an mumi Sdk. Kuriam biesui prìreik[ė] KlbIII23(Lkm). Lapei prireĩkus pinigų, prašė nug bezdžionės PP45. Galėtume prireikus ir šiaip pasakyti J.Jabl. Šaltyšiams kiemuose apsakyti, kurie prireikiančius vyrus tur pavadinti prš. Prireĩkiamas N, [K]. Idant viežlybai vaikščiotumbite prieš svetimus tuos, kurie lauke yra, ir nieko neprireiktumbit Bt1Pv4,12. ^ Nespjauk akysan, be prireiks Švnč. Cukrum nemisi, ir duonos prireiksi KrvP(Šl). prireiktinai adv. I. | refl.: Mažasai jungas su Aleksiu, prisireikus marška traukti, keliaklupsčiavo kriaušium Vaižg. Jeigu tau ko prisreĩkia, tai jau par kitą negausi Ds. Nežinia, ko sykiais žmogui gal prisireikt Vvr. Gali kartais prisireĩkt ir manęs Mrj. Iš pat mažo vis prie darbo prisireĩkia Snt. Nuo to laiko prisìreikė jiems sunkiai vargti A.Baran. Prisìreikė jiem vienąkart lauke gulėt BM7(Kp). Prisìreikė kaip laukan Krs. Sėjėjui prisreiks taipajeg duona ant valgymo VlnE165. 2. reikėti: Kadangi oras buvo bjaurus, prireikė kelių dienų visam kroviniui pergabenti į krantą rš. \ reikti; įsireikti; išsireikti; pareikti; prireikti; susireikti