Kas yra reikėti? reikė́ti, reĩkia, -ė́jo intr. ppr. impers. 1. H159, K būti reikalui, būtinumui: Nereikia, nėra reikalo SD182. Kur reikia, jie bus kieti, kur reikia, atlaidūs V.Myk-Put. Kiek kartų Alaušas kalbėjo, kad nereikia žmonėms meluoti J.Balt. Kas antra savaitė reikėjo dirbti naktimis J.Bil. Tris dienas an nedėlios reikėdavo eit į baudžiavą dirbt Vlkv. Į darbą reĩk eiti, nebė[ra] kas eina LKT101(Kv). Reikė́jo dirbt kap arkliu Rod. Kult reikė́j[o], kūliau, ir nūnai reĩkia padėt Btrm. Kaip čia reikėtų kas daryti, tesprendie kiti J.Jabl. Antraip reikėjo padaryti J.Jabl. Reikės pradėt šienas pjauti J.Jabl(Sv). Rytoj reikė̃s anksti keltis NdŽ. Kam tus kaukus reikė́jo sudegyti? Rsn. Akėčiom kuolai reĩkia tašyti BM410(Kp). Pašarų reĩkia padaryt, reĩkia kratinio pakratyt Pb. Išeina, veizėk, ka gegužinės a kas – tujau reĩk i gerti Pp. Paskusijęs sugersi, o paskiau sirgt reikės Imb. Reĩk aplankyti: giminė – krau[ja]s nepaleida Rdn. Didžiausia liūb būs bėda su baime: gulti reikė́s eiti į antrus galus (į trobos antrą galą) LKT84(Lk). Jei reikė̃s, mes paimsime ginklus NdŽ. Nereikia, kad eitų, jūs jiems duokite valgyt Ch1Mt14,16. Tau bereĩkia paliepti NdŽ. Ans jau susiprato, kad anam reĩk išeiti Plt. Eisiu, jau ginsiu kiauleles, paganyt reĩkia Btrm. Tai reikė́jo ganyt avys ir kiaulės LKT191(Lkč). Reĩkia pilti, kol pilvas iki nosia pakils Žml. Kanauninkams reikėjo anuodu skųsti sūdams ir didžius piningus išpilti M.Valanč. Reikė́jo mokytis, kad nenorėjai dirbti J. Nes apie tą dovaną, kuri duodama yra šventiemus, nemireikia jums rašyti Bt2PvK9,1. Ar nereikėtų čia geriaus pasimislyt K.Donel1. Tokiam amžiuj nebereĩkia girdėt, ką mergos kalba Slm. Mun mieste netiktum gyventi vien tik dėl to, ka viską reĩk pirkti Slnt. Kol žmogus gyvas, jam visko reĩkia Jnš. Sviesto nereĩk valgyti: nu ano akys traškano[ja] (sakoma, nenorint duoti sviesto) Slnt. Taipgi matai, ir medžių vogt reik razumo grečno K.Donel. Ne mergelė būčio, kad aš nežinočio, ko man reikia pri jaunų dienelių D50. Da dvidešimt kapeikų ma[n] reĩk Jrb. Baigia džiūt visa kas, reikė́tų lietaus Ds. Daug laiko reĩkia, kolek prisminsi Grv. Tam darbui reik čėso OsG151. Tabakuo reik daug piningų Pln. Lig septyniasdešimt šešių metų jokio akinio nereikėdavo Grz. Manęs niekad nereikėjo ir dabar nereik BsPI12. Nebuvo ką daryti, reikėjo gyventi J.Balt. Reikėjo užtekti (gana, nebegerkim), vyrai, tos šnapšės Ggr. Geram dalgiuo reĩk būti plonam ir lengvam Šts. Geru metu kviečiams reikėjo būti parvežtiems Šts. Reikia turėt ir galvijėlį Pb. Jau kaip daba gerai, nebereĩk geriau Mšk. Išlindo ir nuejo, kur jam reĩkia Dgč. Bijo, ko nereikia LTR. Nesikišk, kur tau nereĩkia BŽ56. Nekišk nosies, kur nereikia LTR(Lp). Pavalgęs, išsimiegojęs, o ko daugiau reĩkia Ds. Ma[n] šlykščiau nereĩk, kai mergiškas rūko Gs. Provėžos vienos, juk reĩkia galą gauti bevažiuojant (galima apvirsti) Plt. Labai reikė́jo užaugt tokio[je] žemė[je] bulbėm Ėr. Jiem alus reikią̃s daryt Sb. I tokioms bereĩkį vyrų! Trk. Ans reikiąs smilkusių lašinių, maž terūkytų Dr. Dešimt dienų reiką̃ leisti katrą dieną Vgr. Kam jiem reikią̃ pinigų? Gs. Reĩkį dirbti apiraciją LD379(Trk). Reikėsią mėšlą vežti ryt poryt T.Tilv. Mes patys už reikiantį išlaikymą ir pripenėjimą tokių vargdienių rūpysim TŽVII268. Ministeris reikančias pryvoles ant to prirodyjęs LC1883,5. Apdarė kas vien reikiant ir išleido į mokslus Šts. Drąsi, narsi ir smurti, į pačią ugnį reikiant pulantys S.Dauk. Supratau reikiant stoties M.Valanč. Reĩkančiai šikšnosparnį sugauti, į spiritą apmerkti, a metus, a kiek ten laikyti [vaistams] Jdr. A matai, kaip reikė́ta daryt Mlk. Nereĩkiant nekalbėk, kas nereĩkia Rod. Jam reĩkiant parlėkti, tave jau pribudysiu Jrk17. Reikė́jai šiandie neit į turgų, o ką tę nuveiksi? Trg. Reikė́jot iš rudens malkas susikapoti, nebūt reikėję šalti Trg. ^ Reĩkia kaip šuniui penktos kojos Ds. Tavęs reikia čia kaip tilte skylės LTR(Šmk). Ma[n] tiek tereik, kai į nosį tabako Skr. Ma[n] tep jų reĩkia, kap druskos in puodą LKT203(Kbr). Kas tur, tam ir reik S.Dauk. Kam reikia, tas randa PPr257. Ka daug uždirba, daug i reĩk Trg. Tau mieto tereĩk gerai į tą kramę (prilupti), a supranti?! Trk. Kas nedirba, mielas vaike, tam ir duonos duot nereikia LTR(Ldvn). Prie barzdos reikia lazdos Viln. Reik drąsos prie mėsos ST144(B). Velnias neims, o Dievui nereĩkia Imb. Dievui nereikia, kiaulė nesuės NžR. Ir geram arkliui reikia botago LTR(Vdšk). Nėra arklio, nereikia ir kamanų LTR(Km). Gera būtų paimti, kad nereikėtų atiduoti KrvP(Ds). Jei kumelės pilvas būtų ant nugaros, tai kam to balno reikėtų LTR(Grk). Nereik ubagui kelią rodyt, vilkui taipogi ST311(B). Ne visada ropė taip kepa, kaip pilvui reikia LTsV206. Ligai ir smerčiui kopėčių nereik LTR(Vdk). Ir gyventi reikia galėt, ir mirti reikia mokėt KrvP(Krtn). Tankiai reik būt motinai už vaiką mažesnei LTR(Sln). Nagais neatmesi, kur dantų reikia Sim. Nespjauk į vandenį, gal gerti reikė̃s Klvr. Reik veizėti, ar bus žodžiui vieta VP39. Neatšersi arklį, reĩkiant važiuot Sch74. 2. tikti, derėti: Kaip sunku žmogui, kai jis turi mirti ne laiku ir ne taip, kaip reikėjo mirti J.Avyž. Ka ans valgys, ką nereĩk, ans sirgs Žeml. Karščio yra, reikė́tų būt anoms (braškėms) saldžioms Vdk. 3. trūkti, stigti ko, kad kas galėtų atsitikti, pasidaryti: Kiek reikė́jo sumušti puodą (neatsargiai apsieinant) Plt. Jau vieną turiu, devynių bereik! Sln. Jau nedaug reikia lig pirmai adynai KlbIV83. Už valandos – nereikėjo ir valandos – vėl susitaikė Ėr. Nedaug reikėjau, idant vislab užmiršti I. Keleiviai suirzę, nervingi, ir, rodos, labai nedaug reikia, kad vieni kitiems pradėtų snukius talžyti V.Bub. Ko bereikia, kad iš pypkos dūmus savo pajėgoms gal ištraukti Sim. Ant duobės krašto jau stovi, tik bereik įgriūti Sim. Mun jau galva vis tiek sukas, musi tiek mun tereĩk (greit pasigeriu) Trk. ^ Kaip to reikė́jo – pakyšt svečių! VšR. Bobai kaip to reikė́jo – tuoj nutilo! Alk. Pavalgė, kaip to reikė́jo! Vlkv. ◊ jaũ nebereĩkia kóks labai geras, šaunus: Nukirpęs, pirtėj nupėręs, apdaręs suknėms brangioms – jau nebreik kokį kavalierių pataisęs S.Dauk. kaĩp [víen] reĩkia (reĩkiant) 1. tinkamas, geras: Vakarienė turi būti kaip reikiant J.Gruš. Žmogus kaĩp reĩkiant NdŽ. Negaunam gaspadinės kaĩp reĩk Ms. Ne tokios marčios kàp reĩkia Grv. 2. tinkamai, gerai: Iš tikrųjų nedaug kas tesinaudoja kaip reikiant dabartiniu mokslu J.Jabl. Tarytum kas traukė jį ir tuo pačiu metu stūmė tolyn, neleido prieiti kaip reikiant J.Balt. Par pačius paleidimus žmogus numirė, nė palaidoti negalėjo kaĩp reĩkiant Užv. Ka padėta an stalo, reĩk kaĩp reĩkiant kirst, o pati palaižei kaip katė Jnš. Reikia apsitaisyt kaip vien reikiant Vaižg. Vyskupas Jonas valdė kunigais ir ištisa vyskupyste kaip vien reikiant, kaltus ir apskųstus kartais ir stipriai subaro M.Valanč. Lauką jis savo negal kaip reik įkrėsti K.Donel1. Sniego buvo kaĩp reĩkia (užtektinai) Rm. Lietus duoda kaĩp reĩkia (smarkiai lyja) Ėr. 3. staiga, netikėtai, nesitikint: Sakąs, ni bieso nebijočiu. Kaĩp reĩk, tas biesas i nutvera už sprandą i už kenklę Kal. Žadėjo muni vesti, o kaip reik, pabėgo Šts. Tariau, kad nevogs, o kaip reikiant pavogė Šts. kíek [tìk] nereĩkia (nereĩkiant) labai daug: Žemės kíek nereĩkia Ad. Malkų yra kiek tik nereikia Ėr. Turiu sylos kíek nereĩk, galiu sunkiai dirbti Lk. Akmenų čia buvo kiek nereikiant rš. Aš, sako, pagydysu, mun jau užmokėsi kíek nereĩkiant (ps.) Žr. Jei kas, neklausei kame, gausi diržų kíek nereĩkiant Trk. lig reĩkiant pakankamai: Duonos turėjau lig reikiant J.Jabl. lìgi nebereĩkiant NdŽ per daug. reĩkia [ar] nereĩkia; kur reĩkia ir kur̃ nereĩkia išvien, ištisai: Ana neveiza: reĩk a nereĩk – krioka i krioka Trk. Tas ar po ta klėtele knebuojas reĩk nereĩk, o kur reik, ten neina Jnš. Kelionėje pinigus nesigailėdamas švaisto kur reikia ir kur nereikia J.Balč. \ reikėti; pareikėti; perreikėti; prireikėti; sureikėti
reikėti junginiai
- (kam) reikėti