Kas yra stigti? 1 stìgti, stiñga (steñga, -sta KŽ, Mlt, Švnč), -o intr. Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; L, Ser trūkti, stokoti: Duonos stìgę buvom Ad. Vandenio šulny stengù Ktk. Jie pinigų stìgo kelionei Rm. Mes [v]andenio nestìgsme Krd. Stiñgam apynių: vieną alų padarėm, i nebėr Nj. Nestigo sena močiutė gailių ašarėlių LTR(Skm). | impers. NdŽ: Jam žėdną pavasarį stìgsta visa ko: duonos, šieno, medžių J. Nestinga man jų (svečių) Ps. Trečias pavasaris pašaro stiñga gyvuliam Strn. Per mus malkų tai nestiñga Str. Jam pasakų nestinga: sako ir sako Kkl. Rudenį vėjo nesteñga Ob. Dažnai kentėjo badą, stigo kuo apsivilkti J.Bil. Gal stiñga jiem [proto], kad teip daro Ėr. Mokytojų tuomet visur stigo rš. Jiems drąsos stinga J.Jabl. Žmogui juk niekad vilties nestinga! S.Nėr. ◊ gérvės (gegùtės) píeno stiñga sakoma, kai visko yra: Stigo jiems gal tik gegutės pienelio V.Krėv. Visko yra, tik gérvės píeno stiñga Pšl. peñkto bálkio stiñga Vel yra neprotingas. \ stigti; apstigti; dastigti; nustigti; pastigti; pristigti
2 stìgti, stiñga (stýgsta), -o 1. SchL137, K, Rtr, KŽ, Kv žr. 1 stygti: Jis prie mūsų nestiñga KII137, NdŽ. Čia niekas negal stigti MŽ. Jis nei stinga, nei rimsta N. Laukiu atvažiuojant, nebstingù ant vietos, t. y. nepastoviu, nerimstu J. Stìk, ko spardais J. Rėkia i nestiñga visą laiką Jrb. Liaukiatės, reik vieną sykį stìgti DūnŽ. Stìk, vaikali, ko duodys! Pvn. Tuo ir gyvulius ginsiu parpietės – jau ant lauko nestiñga Vdžg. Teip mun niežėjo, ka negalėjau nėkur stìgti Skdv. Marcikė vietoj nestigo S.Čiurl. Ko daba nestingì? Krž. Žmones … rimte niekur nerims, nestigs BPI22. 2. intr. tverti: Negaliu stìgti smarve NdŽ; B, N. Arkliai čia nestìgs, reik vesti į ganyklą Užv. | Nebstigdamys ant galo su lietuviais sandarą padarė S.Dauk. \ stigti; nustigti; pastigti; pristigti
3 stìgti, stiñga, -o intr. spirtis.
stigti junginiai
- (kam) stigti