pyna reikšmė

Kas yra pyna? pynà sf. (4) Kv, Slnt, Gršl žr. pynė: 1. Als Šiaudų ana pina tokias pynàs ilgas i dirba brylius Trkn. Buvo kretilai nupinti iš tokių pynų̃ Plng. Iš kanapių liuobėjo supinti teip kaip plaukus tokią pỹną Prk. Kutai prie pynelių J. ║ išraitytas pyrago pagražinimas: Karvojus išvingurtas pynomis J. Trys pỹnos buvo par pintinį [pyragą], dar i višta patupyta Šts. 2. Pirmu liuobu i dvi pynàs nešioti, o daba[r] nebliko ir į vieną ko bepinti Šv. Plaukų pynas sunarsto užpakalė[je] Šts. Aš plaukus pinu į dvi pynàs Vkš. 3. Miestas žibėjo ... žalių lapų pynomis LC1886,23. 4. Pačių dideliųjų cebulių tris pynas pripynėm Vkš. 5. Kal, Lk virvė (pakinktų dalis), prie kurios pritvirtinamos ienos: Jungartas jungia pyną su dysele J. Nupink pỹną – senoji jau nusidėvėjo Pln. Suveržk pỹną, kad nugaros nenugriaužtų Brs. Nutrūko ringarto pyna Yl. 6. nuo mestuvų nuimti siūlai: Pỹną reik įriesti į riestuvą Dov. ◊ pynų̃ pynàs darýti suktai elgtis: Pynų pynas daro tie advokatai teismūse Ggr.