Kas yra ilgas? 1 ìlgas, -à adj. (3) K, J; SD40 1. kas tęsiasi į ilgumą, tolį (erdvėje): Šiemet labai ìlgas šienas Pc. Ilgà buvo žolė Ėr. Ilga virvė greit trūksta Mlt. Ilgà žarna nutrūksta Kpr. Mergaitė ilgais plaukais A.Baran. Mano avis ilgų̃ vilnų JD150. Arklys ìlgu plauku Kp. Jų arkliai ilgų garšvų, greiti J.Jabl. Ilgì nagai pelėdos JD96. Ìlgus žingsnius žengti KII170. Ji ilgais šuoliais nubėgo Mš. Ilgą ilgą pradalgėlį pievoj išvarysiu B.Sruog. Kad važiavau per girią, per ilgąją girelę, jau užkukavo raibos gegelės JV622. Iš to abrūso pasidarė toks platus, gilus ir ilgas ežeras BsPIII20. Snausdami įvažiavome į gana ilgą kaimą rš. Ilgos varsnos Dkš. Tamsi naktelė, ilgas kelelis (d.) Rk. Rašomos ilgesniosios lytys ir kitiems linksniams J.Jabl. Kartis dvylika pėdų ilgà KI480. Pusę alkūnės ilgas R188. Keturių mastų ilgas OsG143. ^ Ilgas su galu, gilus su dugnu (viskas turi ribas, saiką, matą) NžR. Ir ìlgas su galu, ir platus su kraštu Rz. Išsitiesė kaip ilgas (visu augumu) žemėn Yl. Rudens dantys ilgas, žiemos da ilgesnis Prng. Nedrožk per ilgą iešmą M. Ilgas plaukas – trumpas protas Sim. Per ilgas liežuvis (daug plepa, nelaiko paslapties), reik pripjaut Lnkv. Turėk tu jam tokias ilgas ausis – ką reik ar nereik, girdi! Gs. Dėl ilgo liežuvio (už liežuvavimą) ne vienam išbirsta dantys S.Dauk. Oi, jis ìlgu medžiu ginas (atkakliai) Lš. Su juo atsargiai – jo labai ilgi pirštai (vagia) Al. Tai buvo vyras, tik ką rankas ilgas turėjo (vogdavo) Prn. Senesnio arklio ilgesni dantys Ggr. Jau tavo vaikai už ranką ilgesni (gali pasiųsti, kur nori, kur ranka nepasiekia) Ds. ilgaĩ adv.: Balandos lapai ilgai susmailinti rš. Kam taip ilgaĩ (ant ilgos virvės) pririšai karvę? Als. Ilgaĩ pakinkytam arkliui sunkiau traukti vežimą Als. Tokią aukštoją metūgę reik par vieną sprogymę ilgesniai (ilgiau) nukirsti S.Dauk. ilgỹn adv.: Saulė leidžiasi, ir šešėliai eina ilgyn ir ilgyn Vrb. 2. aukštas, išstypęs: Ìlgas vyras KII5. Ten miškas ìlgas Plv. Aš paėmiau pačią ilgą TŽI260. Ilgà kap kačerga Kt. Ìlgos kojos tik varliauti Zp. 3. kiek laiko trunkantis; tęsiamas: Ilgi spalio mėnesio vakarai P.Cvir. Tave mažą žadinau, ilgais vakarėliais linksminau rš. Ilgas pasakas mažiemus seka pirkioj vakarais S.Nėr. Ilgieji balsiai su kirčiu ir be kirčio tariami yra rašomojoje kalboje tęsiamai J.Jabl. Ilgus amžius vargo kaimo darbo žmonės, išnaudojami dvarininkų ir buožių sp. Aš jį per ìlgus metus nemačiau KII6. Užėjo ilgì lietūs Ėr. Kaip nemiegi, labai ilgà naktis Ėr. Ar ne ilgà ši naktelė, ar ne kietas patalėlis? JD1237. Ilgà diena be valgymų JD1115. Ilgas dienas aš nematau jos P.Cvir. Ilgà kelionė pavargusiam Šll. Parėjau po ilgo karo pas senąjį tėvelį N79. Ilgą svečią (ilgai būvantį) kaip namiškį laiko Klt. Ilgì svečiai šuniu apsmirsta Trgn. Karvė su ilgu pienu (ilgai duoda pieno) Lp. Karvelė – ilgà paltelė Dkš. Tai visa, ką čia ... regim, neilgà patieka yr DP272. Mėnuo keturias nedėles ilgas OsG145. Virtinys ir ilgas alus lengvesnis, ilgiau stova Tl. Seniau buvo ilgesni piningai – galėjai į žemę užkasti, o vaikai po 50 metų išsikasę tus piningus galėjo suvartoti Šts. ìlga n.: Par ilga skaitymo supratau (ilgai skaitęs, tegalėjau suprasti) K.Būg. Dabar dienos ilga, nakties trumpa J.Jabl. Dienutės jau dabar ìlga Gs. Ìlga būtų minėt išpažinimą ir liudymus visų daktarų krikščioniškų DP539. Per ìlga ir akmuo apsamanoja Ds. Jie prie to per ilga priprato rš. Per ìlga visko galì išmokt Slm. Perpjauti tokį daiktą neìlga Vdš. ilgai adv., il̃gai, ìlgai: Ilgai nežinojau, kas su manim atsitiko P.Cvir. Ar jį ilgaĩ (ilgam laikui) paleidė? Ėr. Ar ilgai išėjo daržan? J.Jabl. Ar ilgaĩ buvo jis mieste? Slm. Tik ilgaĩ nebūk išejęs Slnt. Ir bars mane motinėlė taip ilgai nepareinant JD519. Ba ilgaĩ tu bausi mane, t. y. barsi J. Il̃gai nepareisiu Sch13. Čia su jais ilgai ... gyveno DP216. Ilgai košės nepalik išviręs Sim. Teip ilgai miegtant, gal užsiveisti perai Sim. Ilgai trumpai ten truko, ir jiedu apsiženijo BsPIV10. Kas ilgai miegta vasarą, tas žiemą ubagaus pašaro Sim. Ilgai turiu akis (senatvėj be akinių skaitau) Ėr. Kai nemiegi, labai ìlgai (ilga) Ėr. Vasarą ilgaĩ dienos Vdžg. Ilgiaus gyvas išliekmi R360. Apie šauksmininką kalbama bus skyrium, ilgėliaus J.Jabl. Kad aš gaučiau ilgesniai stovėti, su močiute žodytį kalbėti RD8. Juo ilgesniai stova, juo geresnis ir brangesnis randasi tabokas S.Dauk. Tai ilgiáusiai aštuonios dienos KII7. Kurgi tu pasdėjai – ilgiausiai sulaukt nemožna Sdk. ^ Ar ilgai šuniui dešra! B. Ilgai iešmą drožiant, šuva kepsnį pagauna M. Traškančioji eglė ilgiau stovi Sim. ilgỹn adv.: Diena ilgyn, sieksnis trumpyn (audėjai audžiant arba verpėjai verpiant pavasarį) Nm. Dienos ilgyn, naktys trumpyn, darbas geryn Mrj. ◊ ne po ìlgo netrukus: Ne po ìlgo anie su neprieteliais jau susirėmė Jrk138. Ne po ilgo pakajus turėsiąs pasidaryti Kel1863,36. ne už ilgu netrukus: Bet ne už ilgu kitokios atejo mąstės I.
2 ilgas sm., ilgasis 1. senovės Rusijoje ir Lietuvoje vartotas lazdelės pavidalo sidabrinis pinigas: Pilies viduje rasta [archeologinių tyrimų metu] sidabrinis ilgasis, keramikos liekanų ir kt. rš. Daukšas talentus vadina ilgaisiais grašiais ir lygina vieną ilgąjį į griviną S.Dauk. 2. tam tikras senovės svorio vienetas, ėjęs ir piniginiu vienetu, lygiu 100 denarų ar grašių: Vienas skelėjo jam grašių penkis ilgus, o antras penkias dešimtis DP476. Atimkite nuog jo ilgąjį ir duokite anam, kuris dešimtį ilgųjų turi DP381. Netektų jiemus duonos už du ilguoju grašiu DP125. Pavadinęs tad ... dešimtį tarnų savų ..., davė jiemus dešimtį ilgųjų, arba grivnų DP382.
ilgas junginiai
- (ilgas ir) nuobodus, ilgas laiškas, ilgas laiškas/raštas, ilgas platus drabužis, ilgas varginantis darbas, per ilgas