plaukas reikšmė

Kas yra plaukas? 1 pláukas sm. (3), plaukaĩ pl. (3) 1. H, R siūlo pavidalo išauga ant žmogaus ar gyvulio odos: Plaukas – raginis padarinys, tokios pat kilmės, kaip epidermis, sudarytas iš labai sausų ląstelių rš. Kiek mergelės kaselėj yra gelsvų plaukelių, tiek piktų kryžeivių nukirsim galvų V.Krėv. Tavo barzdos plaukų – kiek stirnos užkulnė[je] (mažai) Šts. Jei šuns pagurklėj yra trys ilgi plaukai, tai jis bus piktas, jei mažiau – nepiktas Pn. Gali jo nebijoti: jei nors pláuką palies, aš jam sprandą nusuksiu Jon. Nesa paduksis bedievio yra kaip plaukelis, kurį vėjas užpučia, ir kaip puta plona, kurią vanduo išmuša DP580. ^ Iš delno neišpeši plauko LTR(Dkk). Susišukavo pláukas plaukañ Ktk. Pláukas plaukañ, balsas balsan jų buvo (tokios panašios viena į kitą) Ad. Kas pláukas – tai lasas">lašas (labai sušilęs) Bgt, Jon. Kiek pláukas – tiek lašas parejau Erž. Penki plaukaĩ ant pakaušio ir tie patys pasišiaušę Šts. | sing. col.: Kur pažvelgsi, vis jauni, jauni veidai, tiktai kur ne kur švysteli žilas plaukas J.Balt. Žmogaus į senatvę juodas plaukas pabąla Tat. Žilą pláuką gausi (pražilsi) belakstydamas Jdr. Žilas plaukas galvoje, velnias uodegoje J.Jabl. Raudonas plaukas pasiutęs LTR(Pp). Arklys ilgu plauku Kp. Geras arklys ankstie numeta žiemos pláuką Vvr. Kad kumelys gema baltas, tankiai meta plauką Šts. Pasidarė [arklio] toks trumpas plaukas, kaip per nago juodymą, tik blizga LTR(Žž). It pri ežio skūros pridėjai ranką – toks kietas arklio pláukas Lk. Karvės kūdos, dar žiemos pláuko neišmetusios Užv. [Gerai šeriamas arklys] plauką numes ir suskį pames Gršl. Varlė tai be pláuko (plika) Nj. | Ešerį dažniausia skuta prieš pláuką Ds. | prk.: O kadgi tie falšyvieji mokytojai, vilkais būdami, nesirodosi savo pačių plauke, bet ... avių kailyje MTIX(pratarmė). ^ Ilgas pláukas, trumpas protas LTR(Zp). Glostyk katę po pláuku: kai prieš pláuką glostai – pyksta Slm. Vilkas plauką maino, būdo nemaino PPr278. 2. pl. raginių siūlo pavidalo išaugų, dengiančių galvos odą, visuma: Plaukaĩ kaip arklio karčiai, gulia net ant sprando Jnš. Lig penkiais metais mergiotėm kirpau pláukus Ob. Apaugo plaukaĩs kap vilkas Dv. Ji serga ir serga: kai neturi ligos, tai plaukaĩ ir nagai skauda (iron.) Skr. Dantys išbirę, plaukaĩ pražilę Erž. Tavo pakaušis be plaukų, kad tu baidymo bijai Šts. Ka plaukaĩ banguoti, tai tie nepastovaus charakterio Vdk. Jei, bepinant plaukus, atlieka pluoštas – bus kelionė (priet.) Tršk. Ana (pamotė) už pláukus ėmė ir apie sieną [tempė] Šlčn. Anos susikibo į plaukus, draskės Žeml. Išbalo motinos plaukai S.Nėr. Paleisti plaukai SD327. Taisau plaukus SD327. Plaukai pabėga, slenka R187. Pláukus išsišukuoti, nusikirpdinti K. Tada jūs mano žilus plaukus su vargais ing duobę dėsit BB1Moz44,29. Ašaromis aplaistė kojas manas ir plaukais galvos savos ... nušluostė jas DP481. Anei buvo, anei bus, kap mano mergelė: plaukẽliais geltonais, žandeliais raudonais, jos razumelis in visų mergelių (d.) Dsn. Tai gražūs plaukyčiai N. Tavo plaukùčiai suskretę, tėtė tegu nukerpa Kt. Išleido vaiką po plaukų̃ (vienplaukį), da sušals Ms. Pamergės vestuvėse būdavo po plaukų̃, su rūtų vainikais Up. Numie daugiau po plaukų vaikščiojo S.Dauk. Katrė vienmarškinė, po plaukų, basa prie stalo kočiojo drabužius Žem. Ar plyš, ar trūks – į plaukus kibsu ir snukį mušu KrvP(Pp). ^ Net plaukai ant galvos jam atsistojo iš baimės rš. Ilgi plaukai, bet protas trumpas VP18. Nuo tavo zirzimo man jau plaukai sutino Lnkv. 3. pl. SD336 vilnos, gaurai, šeriai: Šuo besikasydamas nugaldė plaukus J. Kloja jiems po kojų aukštyn plaukais kailinius FrnS172. Suėdėt arklį, arklį su plaukais JV756. Ir kurios moteriškos tokį darbą mokėjo ir tatai rodas darė, tos audė (dirbo) ožkų plaukus BB2Moz35,26. O vietoje apvalkalo ašutinę ižg verbliūdo plaukų̃ nešiodamas DP462. Rūbas iž plaukų ožkų SD34. Nušutinu plaukus odų SD57. Išmes mano žirgužėliai savo širmus plaukelius JD1000. | prk.: Vyšnios, be cukraus suvirintos, apipelijo, kačių plaukaĩs (dideliais pelėsiais) apžėlė Skr. ^ Kaip iš ožio – nei plaukų̃, nei taukų Trgn. Aplinkui taukai, ė viduj plaukai (žvakė) Dglš. 4. sing. N plaukų spalva (apie žvėris, gyvulius): Mūsų tėvelis dideliai mylėjo arklius juodo pláuko Vvr. Pirkim šitą arklį, anas labai gražaus pláuko Dgl. Arklius pagal pláuką vadina: juodis, sartis, bėris, blesius, širmis, palvis, juodbėris, derešius, margas arklys, timsras Ss. Tokiuo pláuku arklys Ds. Kumelė į savo pláuką kumelį atvedė Btg. Apdaras ano buvo iš kailio mažos stirnos margo plauko I. Lig šia diena tokio pat plauko avis teblaiko S.Dauk. Visi vienodo pláuko, tik vieno kulšis degla Gs. Bėro plauko žirgelis, blizga tvaska balnelis LTR(Lnkv). ^ Sutikęs karvę, vilkas nežiūria jos plauko LTR(Vdk). 5. sing. nusakant kieno (ppr. prastą) ypatybę, rūšį: Bobos lieka bobos, jos visos vieno plauko (vienodos) I.Simon. Kartu prie staliuko sėdėjo du jo draugai, kurie iš karto pasirodė Audrei to paties plauko (tokie patys), kaip ir jis pats rš. Šiandie visokio pláuko (visokių, įvairių) žmonių praėjo Pc. Priešininko pajėgos šituose baruose yra įvairaus plauko rš. Įvairiausio pláuko nenaudėliai NdŽ. Ana yra nedoro plauko (pikta, negera, nedora) J. Skursno pláuko mes (skurdžiai) Gs. | Mano vyras nuo savo motinos ir brolio gavo pradžiai dalies gyvulių po plauką (po vieną) ir duonos, kol savo sulauksim Žem. 6. Krkl laikrodžio plona spyruoklėlė: Nustojo laikrodėlis eit, gal pláukas nutrūko Slm. 7. plona išaugėlė: Šaknų plaukai (bot. į šaknis panašios išaugos, kuriomis augalai prisitvirtina prie substrato ir siurbia vandenį; rhizoides) LTII441. Spalgenos an tokių plaukiùkų auga Pb. ◊ [kaip] ant pláuko 1. vos vos (laikosi): Dabar viskas kaip ant pláuko Srd. Jo likimas kybojo ant plauko rš. Ligonio sveikata kai ant plauko bekybo Vvr. Laikosi kap an pláuko Plv. 2. labai geras, dailus: Šapelis (būda, šiūrė) kaip an pláuko, naujas Slm. 3. tiksliai: Tai pritinka kaip ant pláuko KI516. Bronio nustatyta [mašina] kaip an pláuko Slm. be pláuko visiškai (viską): Arklius visus atėmė be pláuko Nt. Viską pavogė, be pláuko Dr. Be pláuko ąžuolo palikau, visus iškirto Dr. ikì (lig) [paskutìnio] pláuko viską smulkiai, rūpestingai: Matininkai lig plauko matavo kasyklų padėtį rš. Dasisakysiu aš tau ikì paskutìnio pláuko Nč. ìlgas pláukas apie moterį: Kam tu klausai ìlgo pláuko – turi galvą Grv. neĩ gývo pláuko nieko nėra, tuščia: O pirkioj – nei gyvo plauko LTR(Žrm). neĩ per pláuką (pùsę pláuko) visiškai nieko, nė trupučio, nė kiek: Niekam nė per pusę plauko nieko neduok! LzP. Neĩ per pláuką nėko nedavė Prk. Jis neĩ per pláuką nėra geresnis KI576. nė̃ pláuko visiškai, visai: Par ją nebuvo nė̃ pláuko kiaulių Aps. Cukro parsinešk – nebėr ni pláuko KlvrŽ. Nė̃ pláuko, nė pėdos žiemą vilko niekas nebematė Grz. ne po pláukui priešingai, nepatinkamai: Motutė gal kokį žodį pasakė ne po pláukui Kp. per [meñką] pláuką vos, tik: Par pláuką gyvas beišliko iš tų muštynių Užv. Par pláuką gyvas esu, vos mašina nesumašinavo Šts. Par meñką pláuką nepapuoliau po mašinos Krš. Katė griebė jas koja ir tik per plaukelį nepačiupo! Mš. [neĩ] pláukas [nuo galvõs] nenukrìs [nenupul̃s] nieko neatsitiks: Už tėvo gal vos nei plaukas nenukrito M. Tau nuo galvõs pláukas nenupul̃s Lp. Štai jis dabar ją veda, veda per snaudžiantį miestą ir žino, kad nė plaukas nenukris nuo jos galvos rš. plaukaĩ stójasi ant galvõs baisu, šlykštu darosi: Kas pirmą sykį tą koncertą girdi, tam plaukai stojas ant galvos Blv. po pláuko patinkamas: Susitiko po pláuko, ir veselė KlvrŽ. prieš pláuką priešingai, nepatinkamai: Kai teip aš kalbėjau, nepatiko – prieš pláuką Dbk. šil̃to pláuko neturė́ti (nematýti) nesuplukti, nesušilti: Šil̃tą pláuką nėr turė́jęs nė dirbdamas, nė šokdamas Šv. Arklys nematė šilto plauko Šts. šunų̃ plaukų̃ pakėlìmas iron. vaišės: Pas juos šiandie šunų̃ plaukų̃ pakėlìmas Sml. vil̃ko pláuką tùri apie žmogų, kurio bijo, nekenčia: Kur ant kokio žmogaus baisaus sako: jis vilko plauką turi BsMt19. Jis tùri vil̃ko pláuką – jo arkliai labai bijo Klvr. žìlas pláukas subrendimo amžius, senatvė: Nepagerbs tau nei žilo plauko V.Krėv. Tau pasiseks žilo plauko sulaukti J.Jabl. Iki žilo plauko nepamiršo, kas jam bėdą įpiršo KrvP(Grg).
2 pláukas sm. (1) J meškerės plūdė.

plaukas sinonimai