sulaukti reikšmė

Kas yra sulaukti? 1 suláukti 1. intr., tr. pasiekti, ko buvo laukiama: Laukiu iki sulaukiant R12. Vakaro sulaukę, visi išėjo gultų (gulėti) J.Jabl. Sveiks ir tu, žmogau, suláukęs vasarą mielą K.Donel. Sveikas, Naujų metų sulaukęs A.Baran. Užugdžiau dukrelę vientūrėlę, sulaukiau piršlelių puikorėlių (d.) J.Jabl. Eikiame, sesers, ant vieškelelio, ar nesulauksme savo brolelio StnD24. O aš sulaukiau, jauna būdama, šio senojo našlelio JV1008. Karalius seniai sulauktą svečią prie savo šalies sodino Jrk140. Pagyveno jiedu metus, sulaukė sūnų BsPIV138. Tą pirmutinę mergaitę sulaukę (mergaitė gimė) Mrj. | prk.: Rausvasai žiemos lapas sulaukdavęs žalio A.Baran. ^ Na jau sulaukei, tep kap žalis žolės! Lp. Kol krikšto mamos marškinių sulauksi, nuogas būsi LTR(Al). Tada tu manę suláuksi, kai pamatysi antį berže verkiančią Rm. | refl.: Jie susiláukė sūnaus parvažiuojant Ėr. Tenai kalnuose sniegas su sniegu susiláukia (nenutirpsta per vasarą) Nj. Tai ilgas laikas! gal nesusilauksiva, gal dar numirsiva V.Krėv. | O čia tuojau Laurynas vedė, vaiko susilaukė – dar sunkiau rados J.Bil. Ko ji susiláukė (kas jai gimė)? Ėr. Apsidžiaugė, lyg svečių susilaukęs KrvP(Krkn). Gero laukė, pikto susilaukė KrvP(Slv). Ginčydamasis greičiau susilauksi bėdos, negu naudos KrvP(Nmn). Dieve, duok iš ožio pieno gauti, iš gaidžio kiaušinių susilaukti (iron.) KrvP(Vrn). Džiaugias, kaip šviežių rugių duonos susilaukęs KrvP(Mrc). 2. intr., tr. patirti, prigyventi: Kokias gadynes mes suláukėm K. ^ Bloga iš mužiko pono sulaukus PPr71. | refl.: Ir tu susilauk gi jiems tokios sau garbės! rš. Kaimynai dejuoja, susilaukę bėdos Grž. Šis rinkinys, išleistas rusų kalba, susilaukė nemaža dėmesio ir iš rusų skaitytojų A.Vencl. Ruošiamos Lietuvių dailės draugijos ir Vilniaus dailės draugijos parodos susilaukdavo plačiausio atgarsio spaudoje ir visuomenėje rš. 3. intr. B, Pc išgyventi iki tam tikro laiko: Nesulaukęs nė 50 metų, jis (S.Stanevičius) mirė džiova 1848 m. kovo mėn 10 d. rš. Kai suláuksi mano vieko, tai nė tiek, vaikel, nebegalėsi Jnšk. Senatvės sulaukti visi nor, o sulaukę guodžiasi M. Aš da tavo metų sulauksiu, o jau tu mano ne (jaunesnysis sako vyresniajam) Dkš. Visu kuo buvau savo gyvenime laimingas, žilo plauko susilaukiau J.Bil. ◊ kad tù nesuláuktum niekad taip nebus (švelnus keiksmas): Kad tu nesulauktum, kad tu mane gautum! JD39. Šeimininkas jis esąs! O kad tu nesulauktum! rš. Kad tù nesulaũktum – kaip nuejo, ir prapuolė Slk. Kad jis nesulauktų po mūsų žemę vaikščioti ir iš jos duoną valgyti! V.Kudir. Kad tù niekur nesuláuktum! Krž. nesulauktà galvà toks plūdimas: Nesulaukta galva, dar ką prasimanys! rš. màno nesulaukiamóji toks plūdimas: Ma[no] nesulaukiamój, kad aš su tavim vienoj pirkioj pūtau! Rod. \ laukti; antlaukti; apsilaukti; atlaukti; dalaukti; išlaukti; nulaukti; palaukti; parlaukti; perlaukti; pralaukti; prilaukti; sulaukti; užlaukti

sulaukti sinonimai