rantis reikšmė

Kas yra rantis? rañtis sm. (2) NdŽ; N, [K], rantìs sf. (2) KlbV130(Trk), rantỹs (4) žr. 1 rantas: 1. Kv Brūklys turi daug rančių̃ J. Vieną rañtį jau išrenčiau KlvrŽ. Į balkį įkirto tris rančiùs Jnš. 2. Karvei ant ragų yra tiek rañčių, kiek ji yra atsivedusi veršių Brs. 3. sriegis: Trynė nesulaužomas pistoletų rantis, įdubimus rš. 4. prk. ragas: Avinas įsibėgėjo ir savo rančiais bupt vilkui į pilvą K.Bor. ◊ rañtis iš rañčio reguliariai, laikas nuo laiko: Prisiimsi svetimą maitinti, rañtis iš rañčio turėsi tiekti valgymą Skdv.