Kas yra retėti? 1 retė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. 1. M, LL218, DŽ darytis retam, retesniam: Šaltas pavasaris, rugiai retė́ja Ėr. Netrukus giria pradėjo retėti A.Vien. Augalija keitėsi, retėjo, nyko vienos rūšys, kūrėsi kitos rš. Liucernos laikomos, kol jos pradeda retėti ir jų derlingumas sumažėja rš. Tiktai retėjo jam šitie plaukai, o pakaušyje kaip ir nebūta J.Balt. 2. darytis nesuspaustam, su tarpais: Audimas tavo retė́[ja], tai yra darosi retas J. | Nu kaitrotų ir žaibotų dienų atsiranda ant stiebais ir lapais medaus rasa, kuri skubina didžiai jų (apynių) augimą, nu ko išsitemp ir retė[ja] jų žievė S.Dauk. 3. darytis negausiam: Būrys vis retėja rš. Žmonės klausė ir tylėjo, ir klausytojai retėjo K.Bink. Briedžiai, briedžių retė́ja NdŽ. 4. skirstytis, sklaidytis (apie rūką, debesis, lietų): Debesys slinko, lytus retėjo, perkūnija kaskart toliau grumėjo Žem. Juo aukščiau, rūkas vis labiau ir labiau retėjo J.Bil. Migla vis retėjo ir retėjo prasiskiesdama rš. 5. skirstytis tam tikrais tarpais: Jeigu retėti sukomanduota, nenurodant tarpų, tai išretėti per vieną žingsnį vienam nuo kito rš. 6. lėtėti: Pulsas retėja rš. \ retėti; apretėti; išretėti; paretėti; praretėti; suretėti
2 retė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. suaugti gyjant; plg. 2 rietėti 2: Palauk, paki koja retė̃s! Šiteip sulaužyta buvo! Ktk.
3 retėti, -ėja, -ėjo tr. raityti, sukti.
retėti reikšmė
Kitos žodžio retėti reikšmės: Retėti angliškai Retėti sinonimas Retėti latviškai