Kas yra riebalai? riebalaĩ sm. pl. (3a, 3b) NdŽ, ríebalas sing. (3a) NdŽ, riẽbalas (3b) NdŽ, Ms, Slnt 1. medžiaga, esanti gyvių ir augalų audiniuose (taukai, aliejus ir kt.): Ka pagerintą košę kepi, pieno, riebalų̃ inpili Gg. Eina vìsa [valgyti] kap an krosnės – riebalaĩ ne riebalaĩ, pienas ne pienas Pls. Na ka negaliu tų lašinių riebalų̃ nemaž [valgyti] Trk. Aviniais riebalais nevalna tept tę, kur kas sukas, ba avelės susisuka LTR(Auk). Riebalų atsargos susidaro organizme kaip energetiniai resursai K.Daukš. Žiemos miegu užmigusių gyvulių riebalų dalis virsta angliavandeniais V.Laš. Į riebalų sudėtį įeina tik trys elementai: anglis, vandenilis ir deguonis rš. Mes vartojame daugiausia gyvulinius riebalus: sviestą, grietinę, taukus, lašinius rš. Virtuvės riebalai turi būti specifinio skonio, be jokių pašalinių prieskonių ir kvapų rš. Šunies riebalaĩs išsigydė [nuo džiovos] Rod. | sing.: Ka be to sūrymo, be to ríebalo negali žmogus gyvent – žiūrėk, i pasiilgsti Sk. Ni jokio ríebalo, mėsos negaliu valgyt Rs. Skarvadas išdegina [prieš gavėnią], kad nebūt ríebalo Kb. Riebalas brangus Mrc. Be riẽbalo nebūs i darbo, kojų nepavilksi Rdn. Vaikams riebalo kokio lašo reikėtų J.Avyž. Koks tat riebalas ant verėno J. | Žemė kožna gera, tik reikia riebalo (trąšų) Skr. 2. tepalas: Trys motriškės perk brangius riebalus, arba mąstis M.Valanč. Kūną jo vaistojas, arba daktaras, brangiais riebalais sutepęs, džiovino M.Valanč. 3. glitus rūdingas skystis: Net riebalaĩ stovi, kai palyja Krm. Iš kalnų riebalaĩ – riebumas bėga Brb.
riebalai junginiai
- augaliniai riebalai, gyvūnų riebalai, konditeriniai riebalai, maistiniai riebalai, pieno riebalai, pramoniniai riebalai
- augaliniai riebalai, gyvūnų riebalai, maistiniai riebalai, pieno riebalai, pramoniniai riebalai