Kas yra brangus? brangùs, -ì adj. (3) Dk, K, Mrj, Nm, Jrb, Pgr, brángus, -i (1) Dk, Dr, Pln, Šv, Sb, Tvr, (3) Krš 1. SD109, R už ką daug mokama, kas reikalauja didelės kainos: Brangùs pašaras Gs. Pavasarį vis brángus šienas Grg. Važiuočiau, bet brangùs kelias lig tuo Panevėžiu Jnšk. Tokia brangì karvė, o pieno ne kažkas Gs. Nusipirko brangiõs gelumbės sermėgai bei kelinioms Sch174. Nemūvėk tokiuo brángiu žiedu kasdien Kp. Žiemą brángūs obuoliai Dkš. Brangióm drapanom reikia ir padėjimo Jnšk. Ar tai čia tavo brangùsis arklys, apie kurį minėjai? Vv. Iš tų brangių̃jų nerodyk, nepirksiu Grg. Nei rūbais švelniais, nei brángiais vilkėkime DP21. Patepimais brangumis tept norėjo DP185. Pavasarį visuomet brangèsnis pašaras Grg. Lydžiai brangiáusia žuvis Ėr. | Šitai spaudž svietą brangūs metai (kai viskas brangu) BPI315. ^ Aš kaip stoviu, taip brangi (jokio turto neturiu) Br. brangù n. K, brángu: Parduot pigu, o pirkt baisiausia kap viskas brangù! Gs. Brángu an turgaus Mšg. Dabar čebatai padaryt brangu Ėr. Jiems malkos nebrangu J.Jabl. | Ten pinigų niekad nebrangù (netrūksta) Gs. Čia vaikų nebrangu (yra) Pn. ^ Siūloma prekė nebrangu J.Jabl. Auksas bei sidabras – abu brangu ST519. brángiai adj., brangiaĩ K, Mrc, brañgiai Gs: Ans nori pigiai pirkti, brángiai parduota Grg. Gerai dirba, ale ir brángiai ima Kp. Ar brangiaĩ pirkai? Lp. Už viską reikia brañgiai mokėt Žsl. Kitus valgymus teip brángiai pirko DP109. Brangiai vilkėdamas BPII195. Kailius išlepusiems prašaleičiams brangiai brangesniai už jūrai pardavojo S.Dauk. Nieks brangesniai nedavė M.Valanč. Kas perka, nori pigiau, o kas parduoda – brangiaũ Trgn. Brangiaũ nebenorėk, parduok už tiek Grg. Užsiprašo kiek tik galima brangiáusia Gs. brangỹn adv. K: Ant pavasario linai eina brangỹn, su pardavimu nesiskubink Jnšk. Javai brángūs, ale dar eit brangỹn K. Brangyn eimi SD46. ║ kuris didelės perkamosios galios: Tada buvo pinigai brángūs PnmA. ║ didelis (apie pinigus): Brángius piningus ima už pasiuvimą Kin. ║ daug imantis už darbą: Šiap vyras geras, tik brangùs (didelę algą ima) Gs. Jis gerai pasiuva, tik brángus Trgn. 2. reikalaujantis daug jėgų, vargo; sunkiai atliekamas: Brangùs velėjimas dabar (žiemą) Mlt. Tokiu šlapiu keliu labai brangùs tas ėjimas Pš. brangù n., brángu: Ar tau taip brángu nueit malkų glėbelį atnešt? Ėr. 3. prk. Mž170, SE12 mielas, malonus, gerbiamas: Brangùs žmogus, brángūs jo žodžiai Jnšk. Ans yra brángus žmogus Slnt. Kaip nelauksi tokios brangiõs viešnios! Rm. Vaikeli brangùsis, svetima žemelė tavo kaulus apraus J.Jabl. Tas tavo brangasaĩ svečias nieko nevalgė Ėr. O brangyji ir stebuklingoji puota DP267. O tu, mano brangiáusias vaikeli! Gs. Panelyte brangelyte, atiduokie skarytelę Prng. 4. branginamas, vertinamas: Vasarą čėsas brángus, nėr kada gaišt Ėr. Čia brangi mergaitė, kad tu tik gautum tokią! Ėr. Ma[n] kiekviena valandėlė brangì Gs. Ir viena diena ligoniui brangì laukt Lp. Šiandieną brángi diena – bemaž visus dobilus atėmėm Grg. Po sausros lietus brangùs kaip auksas Jnš. Mokykis, vaikel, neleisk dykai brangaũs jaunystės laiko Kp. Brangesnės mano rūtelės nekaip tavo ... žirgelis JD874. Brángumi atvadavimu atpirkti DP240. Jisai už mus ... brángiausį kraują pralėjo DP242. ^ Žąsinui avižos labai brangios LTR(Vl). Geras vardas už auksą brangesnis LTR(Vl). Sveikata už viską brangèsnė Slm. Teisybė už auksą brangèsnė Grz. brangù n.: Tau nebrangù juokas (tu greit juokiesi) Skr. brángiai adv., brangiaĩ: Taip ji brangiaĩ užauginta, gražiai apravėta, žalioji rūtelė taip tankiai laistyta JV546. Regi, kaip brángiai bylo Povilas DP190. ║ kuris branginasi, išdidus: Na, na, kad taip brangi, neužsipuolame, pasiusk! LzP. 5. ppr. emph. kuris didelės vertės (apie metalus bei mineralus): Sidabras su auksu – brangieji metalai rš. Brángiuosius akmenaičius tekina KI327. Rečiai anų žaizdų ... žibės ant visokio aukso ir brángiųjų akmenų DP195. Tie daiktai ... vadinasi auksu, sidabru, žemčiūgais, akmenimis brangumais SPI366.
brangus junginiai
- brangūs dirbiniai, brangūs dirbiniai/stalo reikmenys