riebuma reikšmė

Kas yra riebuma? riebumà sf. (3a) 1. sing. riebalai, taukai: Pridegė blynai – mažai riebumõs Grv. Riebumà stovi viršuj Dv. Dėkit riebumõs Lnt. Parstupo, ka koją sulūžęs [esi], su ríebuma uždedi Pgr. 2. DŽ riebioji vieta: Eikite, valgykite riebumas ir gerkite melžtą ir duokite dalis tiemus, kurie nepriruošė sau A.Baran. Jis turi gerą apetitą: pati riebumà, ir valgo Klvr. Sketeroj tai pati kiaulės riebumà Ds. Nuvalgys riebumas, tada kitam kiša Ds. 3. žr. riebumas 1: Ot riebumẽlė pieno! Dglš. 4. žr. riebumas 3: Nepaeina iš riebumõs Lp. Nepakelia savo riebumõs Lp. Sa[vo] skūron ana netelpa iš riebumõs Arm.